Lietuvoje įsibėgėjus javapjūtei, vis dažniau liepsnoja kombainai. Juose įsiplieskusi net ir maža kibirkštis, neretai vos per kelias sekundes virsta dideliu gaisru. Užsidegus kombainui, ugnis neretai ima šeimininkauti ir javų laukuose. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, šiemet liepos mėnesį šalyje kilo 24 žemės ūkio technikos gaisrai , iš jų 18 kartų degė kombainai. Pernai per tą patį laikotarpį kilo 6 žemės ūkio technikos gaisrai, juose dėgė 4 kombainai. 

Kodėl liepsnoja kombainai? Pasak Marijampolės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyriausiojo specialisto Ginto Dirdos, dažniausios tokių gaisrų priežastys, elektros instaliacijos ar kuro sistemos gedimai, besisukančių detalių techniniai gedimai – subyrėję guoliai ir kt.

„Neretas atvejis, kai trūkus aukšto spaudimo tepalo žarnai ar sujungimo movai, tepalai patenka ant įkaitusių paviršių, diržinių pavarų, skriemulių ir jiems susimaišius su dulkėmis,  įvyksta liepsnos pliūpsnis. Gaisras gali kilti ir  užsidegus šiaudams ar ražienoms, net dėl nuo akmens įskeltos  paprasčiausios kibirkšties kombaino javų pjaunamoje (kederyje) ar šiaudų smulkintuve,“ – vardija galimas kombainų gaisrų priežastis G. Dirda.

Kad brangiai kainuojanti javapjūtės technika nevirstų ugnies fakelu, būtina pasirūpinti pirminėmis gaisro gesinimo priemonėmis. „Vykdomų prevencinių akcijų metu ar bendraujant su ūkininkais, nuolat akcentuoju, kad nors ir yra numatyta, kad kiekviename kombaine turi būti mažiausiai  2 gesintuvai ir nedegus audeklas, bet to  yra per maža norint lokaliai suvaldyti jame  ar aplink jį kilusį gaisrą. Jei kombainas užsidega,  reikia 6 gesintuvų, turinčių 6-9 kg gesinimo medžiagos,“ – teigia G. Dirda.

Ūkininkams jis pataria įsigyti ir  bent po vieną angliarūgštinį gesintuvą, kuriuo galima gesinti elektros instaliacijos sukeltus gaisrus. Pasak jo, vien turėti gesintuvų neužtenka,  dar būtina ir gebėti tinkamai  juos naudoti ir teisingai gesinti. Šių įgūdžių įgyti reikėtų vykdant gesintuvų techninį aptarnavimą – surengiant praktinius mokymus, kurių  metu panaudoti ne vieną gesintuvą,  kad  javapjūtės metu dirbantys darbuotojai išmoktų gesinti tokius gaisrus.

Jo teigimu,  dideli nuostoliai, kurie patiriami tokių gaisrų metu,  verčia  keisti požiūrį į gaisrinę saugą ir skirti jai daugiau dėmesio. Pasak G. Dirdos, javapjūtės metu apie 80 proc. ūkininkų, ypač didesnių ūkių savininkų, ir žemės ūkio bendrovės,  į laukus papildomai atsigabena vandens cisternas, taip pat būna pasiruošę, jei prireiktų, aparti gaisro židinį.

Anot G. Dirdos, kombainai užsiliepsnoja dėl įvairių priežasčių: „Yra buvę, kad  naujas kombainas užsidegė kūlimo metu,  atsidūręs po aukštos įtampos laidais. Buvo labai karšta, daug dulkių. Dėl aukštos temperatūros elektros laidai nutįso  apie 1 metrą žemyn, ant kombaino buvo sumontuota radijo ryšio antena. Dėl susidariusio elektromagnetinio lauko ir tinkamų sąlygų gaisro kilimui bei plitimui, sprogo kombaino kabinoje buvusi elektros įranga, kompiuteriai ir kilo gaisras kombaino kabinoje. Ir tik laimingo atsitiktinumo dėka kombainininkui  pavyko iš jos iššokti.  Nors šuolio metu jis ir susilaužė koją, tačiau nuo kilusio gaisro nenukentėjo ir neapdegė“.

Kaip teigia G. Dirda, šiais metais javapjūtės metu galėjęs įvykti ir skaudus įvykis – kombainas kuldamas kliudė elektros stulpą, kuriam lūžus elektros laidai nukrito ant kederio, nuo kibirkščiavimo užsidegė ražienos ir kombaino priekinė dalis. Elektros laidai buvo su įtampa. Laimei, gaisras neišplito, žmogus nenukentėjo.