Aplinkos ministerija kartu su pavaldžiomis institucijomis parengė ir Europos Komisijai pateikė Nacionalinės šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) apskaitos ataskaitos projektą, kuriame įvertintos 1990–2022 m. tendencijos.

2022 m. Lietuvoje į atmosferą pateko 19,3 mln. tonų šiltnamio efektą sukeliančių dujų – apie 4,7 proc. mažiau, nei 2021 m. Daugiausiai ŠESD susidarė transporto (31,2 proc.) ir energetikos (29,8 proc.) sektoriuose. Trečioje vietoje – žemės ūkis (22,9 proc.), kiek mažiau ŠESD išmetė pramonės (11,8 proc.) ir atliekų (4,3 proc.) sektoriai.

Lyginant su 2021 m. ŠESD kiekis mažėjo visuose šalies ūkio sektoriuose – energetikos (-6,6 proc.), transporto (-1,8 proc.), pramonės (-17,1 proc.), atliekų (-4,4 proc.), išskyrus žemės ūkio sektorių, kuriame buvo stebimas 1,8 proc. ŠESD emisijų padidėjimas.

Skaičiuojant absoliučiais dydžiais labiausiai emisijos sumažėjo pramonės sektoriuje (0,47 mln. tonų CO2 ekv.). Tai daugiausiai  susiję su chemijos pramonės gamybos apimčių mažėjimu ir tuo, kad šiluminėse elektrinėse buvo pagaminta mažiau elektros energijos deginant iškastinį kurą (0,25 mln. tonų CO2 ekv.).

Dėl šių priežasčių ES prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistemoje dalyvaujančio sektoriaus emisijos 2022 m. krito daugiau kaip 15 proc. palyginti su praeitų metų lygiu.

Tuo tarpu prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistemoje nedalyvaujančio sektoriaus (transportas, žemės ūkis, pastatai, smulki pramonė ir atliekų sektorius) emisija lyginant su 2021 m. sumažėjo vos 0,4 proc.

Vertinant Lietuvos ŠESD mažinimo įsipareigojimų perspektyvas lyginant su 2005 m. išmetimai prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistemoje nedalyvaujančiame sektoriuje 2022 m. yra išaugę 9,1 proc. Todėl šaliai gali būti sudėtinga įgyvendinti ES Pastangų pasidalinimo reglamente prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistemoje nedalyvaujančiam sektoriui įtvirtintą tikslą 2030 m. lyginant su 2005 m. ŠESD sumažinti 21 proc.

Be to, nuo 2021 m. Lietuvai jau taikomos šiltnamio efektą sukeliančių dujų kvotos šiame sektoriuje. Norint „tilpti“ į nustatytas kvotas, į taršos leidimų prekybą neįtrauktos emisijos 2021–2030 m. laikotarpiu kasmet turėtų mažėti vidutiniškai po 3–4 proc., tačiau 2021 m. šio sektoriaus emisijos kilo ir pasiekė priešpandeminį lygį, o 2022 m. sumažėjo iki 0,5 proc.

Daugiausiai iššūkių kelia transportas, žemės ūkis ir pramonė, kadangi juose emisijos lyginant su 2005 m. augo labiausiai: transporto sektoriuje – 40,5 proc., žemės ūkio sektoriuje – 6,7 proc., o pramonės – 13,6 proc. Likusiuose sektoriuose ŠESD kiekis sumažėjo: atliekų sektoriuje – 45 proc., mažojoje energetikoje (pastatai) – beveik 12 proc.

Nacionalinėje klimato kaitos valdymo darbotvarkėje įtvirtinti šie atskirų prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistemoje nedalyvaujančiame sektorių ŠESD sumažinimo tikslai iki 2030 m.: transportui – 14 proc.; žemės ūkiui  – 11 proc.; pramonei – 19 proc.; atliekoms – 65 proc.; mažajai energetikai – 26 proc., o iki 2050 m. užsibrėžtas tikslas pasiekti neutralumą klimatui.

Nepasiekus ŠESD mažinimo tikslų, Lietuva privalės trūkstamus metinius ŠESD kvotos vienetus įsigyti iš kitų ES valstybių narių, tai valstybės biudžetui gali kainuoti vidutiniškai iki 400 mln. eurų 2021–2030 m. laikotarpiu.