Ar šiukšlių nuorūkos – šiukšlės? Norisi tikėti, kad dauguma į šį klausimą atsakytų teigiamai. Vis tik cigarečių nuorūkos – dažniausiai aptinkamos šiukšlės pasaulyje, o Lietuvoje nemažai rūkančiųjų... vis dar nelaiko jų šiukšlėmis...

Nors visame pasaulyje cigarečių populiarumas mažėja, nuorūkų aplinkoje vis dar per daug, o jų galime aptikti visur. Įvairūs duomenys rodo, jog tai – dažniausiai aptinkama šiukšlė pasaulyje: kasmet į aplinką išmetama apie 4,5 trilijonai nuorūkų. Cigarečių nuorūkos – vienos dažniausiai aptinkamų šiukšlių jūrų ir vandenynų aplinkoje. Pasak Aplinkos apsaugos agentūros Hidrologinių tyrimų skyriaus vyriausiosios specialistės Lauros Lauciutės, Lietuvoje atlikti tyrimai koreliuoja ir su Europos, ir su pasaulinėmis tendencijomis. 2019-2022 m. Klaipėdos universiteto Lietuvos paplūdimių (Melnragė, Palanga, Nida ir Smiltynė) monitoringo duomenimis, paplūdimyje, kas 100 metrų vidutiniškai buvo aptikti 42 vienetai cigarečių nuorūkų.

Aplinkos apsaugos agentūros specialistai šiukšlių monitoringą Baltijos jūros pagrindiniuose Lietuvos paplūdimiuose atliko šių metų rugsėjo pradžioje, bet situacija panaši – daugiau kaip trečdalis (34 proc.) rastų šiukšlių Palangos paplūdimyje buvo nuorūkos. Dar prastesnė situacija Melnragės paplūdimyje – net 47 proc. šiukšlių buvo cigarečių nuorūkos.

Nuorūkų net nelaiko šiukšlėmis

Specialistė įsitikinusi, kad siekiant efektyviai kovoti su nuorūkų tarša, turėtų būti skiriama daug dėmesio švietimui ir edukacijai. Pasak L. Lauciutės, pasaulinės apklausos rodo, jog 75 procentai apklaustų rūkančiųjų prisipažįsta nuorūkas metantys tiesiog ant žemės. Ne ką geresnė situacija ir Lietuvoje. 2018 metais Klaipėdos universitetas atliko apklausą siekiant įvertinti taršos nuorūkomis priežastis. Apklausus 238 Lietuvos paplūdimių lankytojus paaiškėjo, kad 24,3 proc. apklaustų rūkančiųjų nurodė nuorūkomis atsikratantys... tiesiog užkasę jas smėlyje ar kitur. Daugiau kaip trečdalis (33 proc.) apklaustųjų sutiko su teiginiu, jog cigarečių nuorūkos... nėra šiukšlė. „Kitaip tariant, išmesdami nuorūką žmonės negalvoja, kad šiukšlina. Vadinasi, nesupranta, kokią potencialią žalą aplinkai daro“, – pabrėžė L. Lauciutė. Vis dėlto apklaustieji taip pat nurodė, kad didelę įtaką šiukšlinimui daro šiukšlių dėžių trūkumas arba jų buvimas per toli.

Pasak ekspertės, atsakingos pasaulio šalys, įskaitant ir Lietuvą, kovoja su šiukšlių, taip pat ir nuorūkų tarša įvairiais teisiniais dokumentais drausdamos ar kontroliuodamos plastiko naudojimą. Potenciali nuorūkų taršos mažinimo priemonė naudojama tabako pramonėje – gamintojams privalomas ženklinimas, kad gaminio sudėtyje yra plastikų ir dėl to šiukšlinimas tokiu gaminiu daro neigiamą poveikį aplinkai. Ant pakuotės pateikiama informacija, kokios atliekų šalinimo galimybės yra tinkamos.

Kodėl nuorūka – šiukšlė?

Pasak specialistės, cigarečių nuorūkose yra celiuliozės acetato, kitaip tariant – plastiko pluošto.  Šių smulkių „siūlelių“ priklausomai nuo aplinkos sąlygų suyrimo terminas gali trukti nuo vienerių iki keturiolikos metų. Rūkant cigarečių filtruose kaupiasi cheminės medžiagos – daugiausia arsenas, nikotinas ir etilfenolis, sunkieji metalai. L. Lauciutė pabrėžia, jog gyvūnams prarijus cigarečių nuorūkas kaip ir kitas šiukšles, užsikemša gyvūnų kvėpavimo ir virškinimo sistemos, žalojami jų vidaus organai. Nuorūkų koncentracija vandenyje gali būti mirtina kai kurioms rūšims žuvų, o nuorūkos dirvožemyje reikšmingai sumažina augalų augimą.