Lietuvos geologijos tarnyba, gilindama žinias ir rinkdama informaciją apie natūralius procesus karstinėse Lietuvos vietovėse, tęsia su Gamtos tyrimų centru vykdomus  Šiaurės Lietuvos karstinio regiono gipso denudacijos tyrimus. Šie tyrimai padeda geriau suprasti karstinių procesų poveikį Šiaurės Lietuvos regionui ir yra svarbūs planuojant ilgalaikį šių unikalių gamtos teritorijų išsaugojimą.

Denudacija plačiąja prasme – geologinis procesas, kai paviršinės uolienos nuplaunamos, nusidėvi arba išardomos įvairių gamtinių veiksnių, tokių kaip vanduo, vėjas ar cheminiai procesai. Šiaurės Lietuvoje gipso uolienų cheminė denudacija ypač paplitusi ir svarbi. Per šį procesą vandenyje tirpstančių mineralų (pvz., gipso) jonai išplaunami, todėl formuojasi paviršinės bei požeminės karstinės formos – smegduobės, įslūgos, plyšiai, urvai ir jų sistemos, tuštumos ir kitos.

Iki šių gruodžio pabaigos bus atliktas išsamus monitoringas, per kurį bus tiriama gipso denudacijos intensyvumo kaita Šiaurės Lietuvoje. Šis monitoringas vykdomas kaip Valstybinio aplinkos monitoringo priemonė. Tyrimai, kuriuos atlieka Gamtos tyrimų centro mokslininkai, apims vandens ėmimą iš penkių karstinių regiono taškų, reguliarius debito matavimus ir kasdieninius vandens lygio stebėjimus Pelanio ežere.

Atlikus laboratorinius tyrimus, bus nustatomos karstiniams procesams būdingų cheminių elementų, tokių kaip kalcis ir sulfatai, koncentracijos vandenyje. Pagal surinktus duomenis bus skaičiuojamas metinis gipso denudacijos intensyvumas, parodysiantis, kaip intensyviai vyksta šis natūralus procesas ir kokie veiksniai tam turi įtakos.

Tyrimai suteiks naujų žinių ir apie hidrologines ir meteorologines sąlygas, lemiančias karstinių procesų intensyvumą regione. Pasibaigus metams, Lietuvos geologijos tarnyba pateiks ataskaitą su išsamiais duomenimis apie gipso cheminės denudacijos intensyvumo kaitą, galimas priežastis ir surastus naujus paviršinius karstinius reiškinius – daugiausia smegduobes.

„LGT tęsiami Šiaurės Lietuvos karstinio regiono gipso denudacijos tyrimai svarbūs tiek mokslininkams, tiek vietos savivaldoms. Šis regionas – viena jautriausių geologinių zonų mūsų šalyje. Taigi tyrimai suteiks galimybę geriau suprasti, kaip besikeičiančios klimato sąlygos ir žmogaus veikla gali paveikti karstinių procesų intensyvumą. Surinkti duomenys padės parengti efektyvesnes prevencijos ir valdymo priemones siekiant išvengti galimų pavojų. Be to, tai svarbu ir aplinkosauginiu požiūriu, nes karstiniai regionai – unikalios ekosistemos, kurias, atlikdami tyrimus, geriau suprasime“, – sako LGT direktorius Egidijus Viskontas.