Vyriausybė patvirtino Nacionalinio oro taršos mažinimo plano iki 2030 m. pakeitimus. Planas papildytas naujomis priemonėmis Lietuvoje į aplinkos orą išmetamų teršalų – kietųjų dalelių, azoto oksidų, amoniako ir nemetaninių lakiųjų organinių junginių kiekiui mažinti, oro kokybei gerinti, greičiau pasiekti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje nustatytus oro taršos mažinimo tikslus.

Artimiausiems šešeriems metams plane iš viso yra numatytos 27 priemonės, apimančios taršiausius sektorius – energetiką, žemės ūkį, pramonę, transportą, namų ūkius. Iš jų 22 priemonės jau esamos, jos buvo peržiūrėtos ir patikslintos,  5 – naujos.

Viena iš naujų priemonių – planuojama sugriežtinti daugumą aplinkos oro kokybės normų: kietųjų dalelių, azoto dioksido, sieros dioksido, sunkiųjų metalų. Nustatant konkrečius rodiklius bus atsižvelgiama į planuojamą naują ES oro kokybės direktyvą, kuri dar nepriimta, tikimasi, kad tai įvyks šių metų pabaigoje.

Mažinant žemės ūkio taršą amoniaku Mėšlo ir nuotekų tvarkymo statinių technologinio projektavimo taisyklės bus papildytos pažangiausiais techniniais, technologiniais ir aplinkosauginiais sprendimais, leisiančiais sumažinti ir nemalonius kvapus.

Bus organizuojami mokymai žemės ūkio subjektams, kaip skaičiuoti ir taikyti maisto medžiagų balansą, kad būtų užtikrinti augalų poreikiai ir palaikomas dirvožemio derlingumas.

Siekiant mažinti pramonės sektoriuje išmetamus nemetaninių lakiųjų organinių junginių kiekius, bus papildytas veiklų, kurios pagal Aplinkos oro apsaugos įstatymą privalo būti vykdomos tik įregistruotuose organinius tirpiklius naudojančiuose įrenginiuose, laikantis tokiems įrenginiams aplinkos ministro nustatytų reikalavimų, sąrašas.

Minėtų reikalavimų turės laikytis ūkio subjektai, kurie vykdo kelių transporto priemonių  padengimo danga, kai tai yra transporto priemonės remonto, konservavimo arba apdailos darbų dalis, veiklą ir suvartoja daugiau nei 0,5 tonos organinio tirpiklio per metus. Jie turės įregistruoti organinius tirpiklius naudojantį įrenginį, vykdyti kasmetinę organinių tirpiklių sąnaudų apskaitą ir į aplinkos orą išmetamų nemetaninių lakiųjų organinių junginių stebėseną, neviršyti į aplinkos orą išmetamų jų ribinių verčių. Tai leis sumažinti išmetamus nemetaninių lakiųjų organinių junginių kiekius.

Bus nustatyta, kad konfiskuotos 20 metų ir senesnės transporto priemonės būtų pripažįstamos atliekomis ir utilizuojamos, tai leis sumažinti kelių transporto taršą azoto oksidais, kietosiomis dalelėmis.

Dvejais metais anksčiaunei planuota, jau 2025 m., numatoma parengti ir priimti Motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio įstatymo pakeitimus dėl reikšmingesnio taršių (Euro 4 ir žemesnių emisijos klasių) kelių transporto priemonių apmokestinimo jas registruojant.

Pakeitus Nacionalinį oro taršos mažinimo planą, numatoma tęsti ir šiuo metu taikomas sėkmingas priemones – modernizuoti daugiabučius ir viešuosius pastatus, skatinti įsigyti elektromobilius, keliauti viešuoju transportu, dviračiais, toliau plėtoti alternatyviųjų degalų infrastruktūrą ir transportą, skirti investicinę paramą biodujų (iš mėšlo ir kitų biologiškai skaidžių atliekų) jėgainėms įrengti, gyventojus skatinti keisti kietojo kuro šildymo įrenginius efektyviais naujais ar pereiti prie kito šildymo būdo, naudojančio atsinaujinančius energijos išteklius ir kt.

Prie tikslų įgyvendinimo prisidės ir daugiau kaip 80 atnaujinto Nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano (NEKSVP) priemonių, į kurias Nacionaliniame oro taršos mažinimo plane pateikiamos nuorodos.

Nacionalinę į aplinkos orą išmetamų teršalų apskaitą ir politinių priemonių poveikio vertinimą atliekanti Aplinkos apsaugos agentūra prognozuoja, kad įgyvendinus pakeistą planą, įskaitant jame nurodytas NEKSVP priemones, visi oro taršos sumažinimo 2030 m. tikslai bus pasiekti. 2020-2029 m. nustatyti tikslai atitinkamai bus pasiekti – nemetaninių lakiųjų organinių junginių 2024 m., amoniako – 2025 m., azoto oksidų – 2026 m. (2 metais anksčiau, nei buvo prognozuota).

Pakeistas Nacionalinis oro taršos mažinimo planas per du mėnesius turės būti pateiktas Europos Komisijai jos nustatyta forma.

Planą kas 4 metus peržiūrėti ir, jei reikia, atnaujinti, kai nevykdomi ar yra rizika, kad nebus vykdomi valstybei nustatyti išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo tikslai, įpareigoja Europos Parlamento ir Tarybos direktyva.