Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcija jau rašė, kad Ginučių ąžuolyne vykdomi Europos Bendrijos svarbos 9070 Medžiais apaugusios ganyklos atkūrimo darbai.

Buvo vykdomi I etapo veiklos: kertami menkaverčiai medžiai ir krūmai, visa iškirsta sumedėjusi augmenija pašalinta iš tvarkomos teritorijos. Aplink ąžuolus, kurie kurį laiką jau auga medynų apsuptyje, aplinka turi būti šviesinama palaipsniui, t. y. kelis kartus kaskart iškertant proporcingą dalį medyno. Iškirtus vienu metu dėl staiga atsiradusio šviesos pertekliaus ąžuolai patirtų stresą, stipriai sužaliuotų išsprogdindami miegančius pumpurus ir tuo pačiu nusilptų. Dėl šios priežasties pirmiausia buvo iškirsti visi su po ąžuolų laja augantys ar su jais šakomis besiliečiantys medžiai. II etapo tvarkymo darbus, jau pilnai iškertant visus perteklinius medžius, planuojama atlikti 2025-2026 metais.

Nors ir pilnai ąžuolynas nėra atkurtas, vis tik buvo nuspręsta, papildomai atitvėrus pievą šalia ąžuolyno, kad užtektinai būtų žolės, atvežti ganytis karves. Ir štai šiais metais birželio pradžioje į Ginučių ąžuolyną buvo atvežtos karvės. Paskutinį kartą čia karvės ganėsi 1978 metais. Tad po beveik 50 metų pertraukos Ginučių ąžuolyne vėl ganosi galvijai.

Kadaise vietos gyventojai Ginučių ąžuolyne ganė gyvulius, šienavo, todėl bėgant metams čia susiformavo didele rūšių įvairove pasižyminti gamtinė buveinė su pavieniais senais ąžuolais, gamtininkų vadinama „medžiais apaugusiomis ganyklomis“. Tai labai reta gamtinė buveinė, saugoma visoje Europoje.

Buveinę formuojantys seni medžiai yra ne tik istorinis ir kultūrinis šalies palikimas, puošiantis mūsų kraštovaizdį, bet ir unikali gyvenamoji vieta daugeliui rūšių. Ypač vertingi tiek pavieniui, tiek grupėmis augantys ąžuolai senoliai, su kuriais buveinėje yra susiję keli šimtai gyvūnų, augalų ir grybų rūšių. Dalis šių rūšių yra prisitaikę gyventi tik senuose medžiuose, todėl jų išlikimas priklauso ir nuo medžiais apaugusių ganyklų likimo.

Medžiais apaugusių ganyklų buveinės Lietuvoje susiformavo ilgą laiką ganant gyvulius plačialapių ir mišriuose miškuose arba po miško lydymo. Tačiau XX a. pradžioje intensyvėjant žemės ir miškų ūkiui, dauguma tokių buveinių arba užaugo mišku, arba buvo paverstos į atviras žemės ūkio naudmenas. Sovietmečiu šios buveinės beveik visiškai išnyko uždraudus miškuose ganyti gyvulius bei pradėjus masinę žemių melioraciją.

Ginučių ąžuolyne buvo gausiai aptinkamos retosios augalų rūšys, tokios kaip sibirinis vilkdalgis, paprastasis kardelis, vyriškoji gegužraibė, baltijinė ir raudonoji gegūnės, taip pat dabar jau išnykusios švedinė kiaulpienė, pievinis plauretis, siauralapė plautė.

Dėl savo ypatingos vertės, Ginučių ąžuolynas yra įtrauktas į tarptautinį ekologinį tinklą „Natura 2000“. Netolimoje ateityje laukia dar nemažai darbų, kad pilnai būtų atkurta 9070 Medžiais apaugusios ganyklos buveinė Ginučių ąžuolyne.

Parengta pagal Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcijos informaciją