Kėdainių krašte, kaip ir daugelyje vidurio bei šiaurinių Lietuvos regionų, yra mažai jūriniams ereliams tinkamų veistis buveinių. Tačiau ir čia šie paukščiai sutinkami ištisus metus, rašoma Kėdainių rajono savivaldybė tinklapyje paskelbtame ornitologo Deivio Dementavičiaus straipsnyje.

Miškai, supantys Kaplių žuvininkystės tvenkinius, Aukštųjų Kaplių, Bublių, Juodkiškių, Keleriškių, Angirių, Labūnavos tvenkinius, nusidriekę palei Nevėžio upę – jūrinių erelių buveinės.

Pirmoji rajone perinti jūrinių erelių pora aptikta dar 1997 metais. Nuo tada vyksta šių didingų paukščių stebėsena visoje rajono teritorijoje.

Gausėjant jūrinių erelių populiacijai šalyje, pagausėjo šių paukščių ir Kėdainių krašte.

Pastaraisiais metais čia sutinkamos kelios šių paukščių poros, kurios savo lizdus paslėpusios atokiuose, drėgnuose Lančiūnavos, Šventybrasčio, Bublelių, Puzaičių bei Pauslajo miškuose.

Tikėtina, kad dar kokia neatrasta erelių pora savo lizdavietę slepia sunkiai prieinamuose rajono miškuose.

Per daugiau kaip du dešimtmečius rajono teritorijoje ornitologams pavyko aptikti šešiolika natūralių šių paukščių lizdų, kurių dauguma jau išbyrėję ar išvirtę su medžiais.

Per šį laikotarpį buvo iškelti du dirbtiniai lizdai, kuriuose šie reti ereliai perėjo.

Pagal tarptautinę programą spalvotais žiedais Kėdainių rajone 2003–2024 metais apžieduoti 27 jūrinių erelių jaunikliai, kurie tapo savotiškais šio krašto ambasadoriais.

Straipsnyje ornitologas teigia: „Vykdydami kasmetinę stebėseną ir užtikrindami paukščių bei jų lizdaviečių apsaugą, pasieksime, kad jūriniai ereliai dar ilgai skraidys rajono teritorijoje.

Pasidžiaukime kartu nuveiktais darbais ir šiais paukščiais. Juk kažkada jie buvo laikyti išnykusiais mūsų šalyje, o dabar vėl sklando virš vandens telkinių, gaudo žuvį, augina jauniklius”.

Pasak autoriaus, tikrai nereikia nuogąstauti, kad kartais į jo nagus papuola koks  paukštis ar tik ką atvestas stirniukas.

Juk daugelyje šalių šie mitybos grandinės viršūnėje esantys plėšrūnai yra laikomi geros ekologinės situacijos indikatoriais.  

Už pagalbą vykdant jūrinių erelių lizdaviečių stebėseną ornitologas D. Dementavičius dėkoja D. Musteikiui, S. Rumbučiui.

Prie daugiamečių šių erelių stebėjimų bei apsaugos prisidėjo ir Kėdainių rajono savivaldybė, kurios parama labai svarbi atliekant šiuos sunkius, bet prasmingus darbus. 

…..

Daugiau nei dvidešimt metų vyksta jūrinių erelių stebėsena ir šios rūšies apsaugos darbai Lietuvoje. Atskirais etapais darbai vyko visoje šalies teritorijoje, o šiuo metu vyksta tam tikruose regionuose.

Lauko darbų metų vykdoma jūrinių erelių stebėsena, sankaupų apskaitos, vykdomos natūralių lizdų paieškos, organizuojama jų apsauga.

Duomenys apie aptiktus lizdus įvedami į Aplinkos ministerijos saugomų buveinių, gyvūnų ir augalų rūšių registravimo informacinę sistemą, o taip pat atskirai lizdaviečių apsauga derinama su miškininkais, kad šie paukščiai netrukdomi galėtų perėti ir auginti jauniklius.

Per šį laikotarpį šalies teritorijoje iškelta per 120 dirbtinių lizdų šiems paukščiams, dalis jų vėliau suremontuota.

Pagal tarptautinę programą spalvotais žiedais apžieduota per 1 000 jūrinių erelių jauniklių. Dalyvauta ne vienoje akcijoje gelbstint sužeistus erelius ar iš lizdų iškritusius jauniklius.

Daug dėmesio skirta visuomenės švietimui, rengtos paskaitos, seminarai, mokymai, ekskursijos, parašyti moksliniai ir populiarūs straipsniai.

Įrengti informaciniai stendai Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejuje, Lietuvos zoologijos sode, Ventės rago ornitologinėje stotyje.

………

Apie jūrinį erelį

Jūrinis erelis (Haliaeetus albicilla) yra vienas didžiausių Eurazijos vidutinių ir šiaurinių platumų dieninių plėšriųjų paukščių. Kūno ilgis – 69–92 cm, patinų kūno masė – apie 4 100 g, patelių – 5 500 g; išskleistų sparnų tarpugalis siekia 200–245 cm. Rūšis saugoma nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu: įtraukta į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą, Berno konvencijos II ir Bonos konvencijos I priedus bei Europos Sąjungos Paukščių direktyvos I priedą.

Paplitimo arealas driekiasi nuo Japonijos, Kamčiatkos ir Beringo sąsiaurio per šiaurinę Palearktiką iki Neoarktinės zonos Grenlandijoje. Šiaurėje nuo Barenco jūros arealas tęsiasi į pietus iki Kroatijos, Kaspijos jūros ir 30°–40° šiaurės platumos ties Ramiuoju vandenynu. Lietuva yra pietvakarinėje pasaulinio rūšies arealo dalyje.

Priklausomai nuo geografinės vietovės, suaugę paukščiai gali būti sėslūs arba migruojantys, jauniems paukščiams būdingos sezoninės klajonės. Lietuvoje suaugę paukščiai yra sėslūs, įprastai prie lizdaviečių laikosi ne tik veisimosi, bet ir rudens bei žiemos metu.

Šalies teritorijoje žiemoja 400–500 šių erelių. Veisiasi prie tinkamų mitybai, didesnių vandens telkinių. Lietuvoje perinti populiacija vertinama apie 200 porų.

Lietuvoje jūrinių erelių pradėjo gausėti nuo praeito šimtmečio pabaigos. Tuo metu prasidėjęs jūrinių erelių apsaugos pakilimas Europos šalyse, ypač Šiaurės šalyse, netrukus davė teigiamą rezultatą. Jūrinių erelių skaičiaus padidėjimas stebėtas daugelyje Europos šalių.

Padidėjus paukščių populiacijoms kaimyninėse šalyse, jūriniai ereliai ėmė vis dažniau lankytis ir Lietuvoje. Pirmieji šalyje lizdai rasti 1987 m.

Šių erelių populiacijos mažėjimą lėmė įvairios priežastys. XIX amžiuje jūriniai ereliai buvo dažnai sutinkami paukščiai ir daug kur perėjo.

Tačiau XX amžiaus pradžioje jūriniai ereliai, kaip ir visi plėšrieji paukščiai, tapo žmogaus priešais. Jie buvo šaudomi, gaudomi įvairiais spąstais, nuodijami, ardomi jų lizdai.

Maždaug apie XX a. vidurį buvo uždrausta naikinti plėšriuosius paukščius.

Daug žalos plėšriesiems paukščiams, taigi ir jūriniams ereliams, padarė ir cheminiai teršalai (pesticidai), su grobiu patekę į erelių organizmą. Paukščiai žūdavo net nesulaukę brandos amžiaus. Išlikę ereliai dėdavo kiaušinius, kurių lukštai buvo tokie ploni, kad patys paukščiai juos sutrypdavo, kiaušiniuose žūdavo embrionai arba kiaušiniai būdavo neapvaisinti.

Šiais laikais nemažai jūrinių erelių žūsta atsitrenkę į aukštos įtampos elektros laidus, apsinuodiję švinu, susidūrę su transporto priemonėmis ar vėjo jėgainėmis.