Atnaujintos miškų kirtimų normos
Aplinkos ministerija parengė ir teikia derinti Pagrindinių miško kirtimų normos nustatymo metodikos projektą, kuriuo siūloma laikantis aplinkosaugos reikalavimų, sudarant sąlygas miškų atsinaujinimui užtikrinti tvarų ir subalansuotą miško išteklių naudojimą.
Projekte numatoma aiškiai apibrėžti kirtimų normos apskaičiavimo metodus, nustatyti naujus reikalavimus, kurie apsaugotų ekologiniu požiūriu jautrias teritorijas. Metodika parengta įvertinus Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo ir Miško kirtimų taisyklių pakeitimus.
Projekte numatomi pagrindinių miško kirtimų normos apskaičiavimo metodai: amžiaus klasių arba brandžių medynų ploto. Pagrindinių kirtimų norma visuose valstybiniuose miškuose ir kirtimų norma miškų savininkams, valdytojams ar naudotojams, valdantiems 500 ha ar didesnį miško žemės plotą, apskaičiuojama amžiaus klasių metodu, o miškų savininkams, valdytojams ar naudotojams, valdantiems iki 500 ha miško žemės plotą, kirtimų norma apskaičiuojama brandžių medynų ploto metodu.
Projektu nustatoma, kad pagrindinių miško kirtimų norma amžiaus klasių metodu skaičiuojama III ir IV A grupių miškams naudojant Optimalaus naudojimo apimčių apskaičiavimo (OPTINA) modelį, taip siekiant apsaugoti vertingiausius ar socialiniu aspektu svarbius rekreacinius miškus, sudaryti sąlygas juose formuotis įvairiaamžiams, įvairiarūšiams medynams, taikant gamtai artimos miškininkystės metodus. Taip pat numatyta, kad kasmetinė kirtimų norma neviršys nustatyto tolygaus naudojimo ploto daugiau kaip 20 proc., o medienos tūris bus apskaičiuojamas naudojant objektyvius duomenis.
Tam, kad būtų užtikrinta geresnė saugomų teritorijų apsauga, tikslinamas kirstiniems medynams nepriskiriamų teritorijų sąrašas, į jį įtraukiant svarbias ekologines buveines, tokias kaip kurtinių tuokvietės.
Numatyta, kad metodika įsigalios 2028 m. sausio 1 d., nes iki to laiko jau yra patvirtinta metinė valstybinių miškų pagrindinių miško kirtimų norma. Naujoji metodika padės aiškiau reguliuoti miškų kirtimų normas ir užtikrins, kad miškų naudojimas ne tik atitiktų teisės aktų reikalavimus, bet ir būtų tvarus bei darniai subalansuotas.