Valstybinių miškų urėdiją šių metų pabaigoje planuojant pertvarkyti į akcinę bendrovę joje gali atsirasti privačių akcininkų, susijusių su medienos verslu, sako Seimo opozicijoje dirbančių socialdemokratų atstovas Kęstutis Vilkauskas. „Staiga gali atsirasti papildomi akcininkai – su medienos verslu susijusios įmonės ar asmenys“, – antradienį spaudos konferencijoje Seime teigė parlamentaras. 

„Kas gali paneigti, kad motyvuojant, kad taip bus efektyviau ir geriau tvarkomi Lietuvos miškai, kontrolinis akcijų paketas gali atsidurti ne valstybės rankose“, – pridūrė jis. 

Pasak jo, Valstybinių miškų urėdijos statuso keitimui priešinasi ir visuomenė, ir miškininkų bendruomenė. „Neįsiklausoma į visuomenės nuomonę, dėl permainų nėra diskutuojama“, – teigė jis. 

Lietuvos miškininkų sąjungos bei Privačių miškų savininkų asociacijos valdybų narys Aidas Pivoriūnas įsitikinęs, kad akcinės bendrovės dėmesys bus nukreiptas į grąžos generavimą, o ne į aplinkosaugą. 

Pasak jo, Latvijos miškų valdymo pavyzdys rodo, kad subalansuoti šias dvi sritis sekasi ypatingai sunkiai. „Jeigu pas mus akcinė bendrovė miškų srityje ir atsiras, aukosime aplinkosaugą, išnaudosime per daug gamtą“, – aiškino jis, pateikdamas Suomijos atvejį, kai miškais rūpinasi specialaus statuso įmonė.   

Valstybinių miškų urėdijos grynasis pelnas, neaudituotais duomenimis, pernai, palyginti su 2022 metais, mažėjo 38,7 proc. iki 66,2 mln. eurų, pajamos – 10 proc. iki 288,6 mln. eurų 

Valstybinių miškų urėdija įkurta 2018 metais, pertvarkius valstybinių miškų ūkį ir apjungus 42 urėdijas bei Valstybinį miškotvarkos institutą.

Metų pabaigoje planuojamas Valstybinių miškų urėdijos teisinio statuso iš valstybės įmonės į akcinę bendrovę keitimas.