Lietuva nesutinka su visais „Belaruskalij“ kaltinimais
Baltarusijos kalio trąšų gamintojai „Belaruskalij“ antradienį tarptautiniam arbitražui pagaliau pateikus ieškinį prieš Lietuvą reikalaujant atlyginti milijardinius nuostolius dėl sustabdyto trąšų tranzito, Lietuva teigia nesutinkanti su visais jame pateiktais kaltinimais ir savo argumentus pateiks arbitražui, trečiadienį BNS pranešė Susisiekimo ministerija.
„Lietuvos Respublika nesutinka su visais „Belaruskalij“ ieškinyje arbitražo teismui pateiktais reikalavimais ir savo nesutikimo argumentus pateiks arbitražo teismui nustatytais terminais“, – rašoma trečiadienį išplatintame pranešime.
„Lietuva yra teisinė valstybė ir laikosi visų prisiimtų tarptautinės teisės įsipareigojimų, o arbitražas – įprasta investicinių ginčų sprendimo procedūra. Vien tai, jog „Belaruskalij“ pareiškė reikalavimus Lietuvai, savaime nereiškia tokių pretenzijų pagrįstumo. Priešingai – Lietuva yra įsitikinusi visišku savo sprendimų pagrįstumu ir teisėtumu“, – atsakydama į BNS klausimus dėl bylos eigos pranešė ministerija.
Pasak jos, sankcijas „Belaruskalij“ atžvilgiu įvedė Europos Sąjunga bendru jos narių sutarimu, o Lietuva šias sankcijas įgyvendina, jos galioja šiuo metu bei turi poveikį.
Ministerija primena, jog ES Bendrasis Teismas jau yra atmetęs „Belaruskalij“ ieškinį, kuriame sankcijos buvo ginčijamos, be to, Lietuvos teismai yra atmetę „Belaruskalij“ skundus ir konstatavę, kad šalies institucijų sprendimai buvo teisėti.
„Belaruskalij“ ieškinį prieš Lietuvą inicijavo dar pernai spalį, tačiau jam laiku nesumokėjus arbitražo rinkliavos, teismas buvo sustabdęs procesą iki šių metų rugpjūčio 30 dienos, o ją galiausiai sumokėjus bylos nagrinėjimas buvo atnaujintas ir nurodyta iki gruodžio 2 dienos pateikti detalų ieškinį su konkrečiais reikalavimais Lietuvai.
Baltarusijos valstybinė naujienų agentūra „Belta“ pranešė, kad ieškinys Lietuvai pateiktas dėl jos esą neteisėtų veiksmų, pažeidus bendrovės, kaip užsienio investuotojos, teises, saugomas Lietuvos ir Baltarusijos vyriausybių susitarimu dėl investicijų skatinimo ir apsaugos.
„Belaruskalij“ generalinis direktorius Andrejus Rybakovas agentūrai teigė, jog ieškinyje įmonė pateikė visus reikalavimus „šaltu paskaičiavimu“, siekiant gauti iš Lietuvos visą išlaidų kompensaciją.
Ieškinio suma neskelbiama, tačiau trąšų gamintojos vadovas sako, kad ji yra „labai reikšminga“.
BNS žiniomis, ji gali siekti apie 1 mlrd. eurų.
„Belaruskalij“ pernai spalį prieš Lietuvą pradėjo investicinio arbitražo procesą Vyriausybei 2022 metų sausį negaliojančia pripažinus „Lietuvos geležinkelių“ ir „Belaruskalij“ krovinių gabenimo sutartį – nuo tų metų vasario 1-osios kalio trąšų gabenimas per Lietuvą buvo sustabdytas.
Baltarusijos trąšų milžinė teigia, kad sutartis nutraukta neteisėtai ir galimai pažeidžiant 1999 metais Lietuvos ir Baltarusijos pasirašytą dvišalę sutartį dėl investicijų skatinimo ir apsaugos, bei reikalauja atlyginti padarytą žalą.
Nuolatinis arbitražo teismas (angl. Permanent Court of Arbitration, PCA) rugsėjį pranešė, kad bylą nagrinėjančiam arbitražui vadovauja garsi arbitrė Gabrielle Kaufmann-Kohler (Gabriel Kaufman Kioler) iš Šveicarijos, jo nariai yra taip pat žinomi arbitrai Azzedine'as Kettani (Azedinas Ketanis) iš Maroko (paskirtas „Belaruskalij“) bei Zachary'is Douglas (Zakaris Daglasas) iš Jungtinės Karalystės (paskirtas Lietuvos).
Arbitražo būstinė yra Ženevoje, Šveicarijoje.
„Belaruskalij“ tranzitas nuo sienos su Baltarusija iki Klaipėdos uosto vyko ilgiau nei dešimtmetį ir turėjo tęstis iki 2023 metų pabaigos, tačiau buvo nutrauktas 2022 metų vasario 1-ąją, Vyriausybei patvirtinus, jog iki 2023 metų pabaigos turėjusi galioti sutartis tarp „Lietuvos geležinkelių“ ir „Belaruskalij“ neatitinka šalies saugumo interesų.
„Belaruskalij“ trąšas uoste krovė verslininko Igorio Udovickio ir „Belaruskalij“ kontroliuojamas Birių krovinių terminalas, kurio 30 proc. akcijų turi „Belaruskalij“.
Krovinių vežimo geležinkeliais įmonė „LTG Cargo“ per metus perveždavo apie 11 mln. tonų „Belaruskalij“ trąšų.
Panašūs straipsniai
Video
