Meška siautėja Kazitiškio apylinkėse
Nuo avilių jau perėjo prie kapinių
Dėl Kazitiškio apylinkėse vėl pasirodžiusios meškos vietos gyventojai jau rimtai susirūpinę. Kazitiškio seniūnas Drąsutis Jelinskas sakė, kad žmonės jau priprato prie vis nusiaubiamų savo avilių – o tada meška įkėlė koją ir į kapines.
„Pamiškėje yra tokios Laukstenių kaimo kapinės, aptvertos tinkline tvorele. Meška ją perlipo, išvartė žvakes ir žvakides, nuvertė nedidelį, bet šiuolaikišką ir normaliai pritvirtintą paminkliuką, taip pat ir prie įėjimo buvusį metalinį kryžių. Pradžioje manėme, kad tai vandalai pasidarbavo, bet aptikome meškos paliktus pėdsakus“, – sakė seniūnas.
Jis su kitais žmonėmis diskutavo, ko tai meškai galėjo kapinėse prireikti – ir padarė išvadą, kad, matyt, ji pajuto žvakių skleidžiamą vaško, parafino kvapą, tad tikėjosi aptikti kažką gardaus.
„Juokavome, kad, nieko neradusi, ji sugalvojo atkeršyti – ir nuvertė kryžių. Bet išties situacija nebejuokinga, ta meška pas mus pasirodo nuolatos. Vieni žmonės sakė, kad prie jų avilių ji lindo jau šešis kartus, taigi jiems tikrai nusibodo“, – pasakojo D. Jelinskas.
Nuo meškos yra nukentėję ir du jo paties aviliai – lepečkojė parvertė juos ant šono, ištampė korius, o bitės, kadangi jau buvo šalta, išmirė.
„Mano aviliai buvo du – tad tiek to, bet kiti žmonės patiria daug didesnių nuostolių. Buvo ir savivaldybės komisija atvažiavusi apžiūrėti nusiaubto žmonių ūkio, bet ir komisija nieko negali padaryti. Po Naujų metų turėtų įsigalioti įstatymas, pagal kurį būtų atlyginama aviliams meškų padaryta žala, bet jis atbuline data vis tiek neįsigalios“, – sakė seniūnas.
Rimtesni bitininkai avilius jau susivežė ir sustatė už tvorų, bet panašu, kad ir tvora šiam gyvūnui gali būti ne kliūtis, jei ji nėra labai didelė. Siūloma avilius aptverti elektriniu piemeniu, tačiau tai – nemažos išlaidos, be to, jeigu aviliai jau nusiaubti, tai ir tverti nėra ko. Seniūnas įtaria, kad meška įsikūrusi didelės Ažvinčių girios pakraštyje ir bastosi po apylinkes 10–20 km spinduliu, tad labiausiai ir kliūna Kazitiškio apylinkėms.
Ar vietiniai gyventojai norėtų, kad meška būtų nugalabyta? „Žinome, kad to nebus, nes ji įrašyta į Raudonąją knygą. Ir jokio sprendimo nėra. Na, gal kas tą mešką išgąsdintų ir ji išsikraustytų kitur. Gerai būtų, kad ji bent nueitų žiemos miego – bet jeigu neatšals, tai ir to nebus“, – pasakojo seniūnas.
Gal ieškojo kur peržiemoti?
Viename Ceikinių seniūnijos kaime, Nevaišių aukštumose, meška apsilankė dar gegužės mėnesį. Vyrai skaldė malkas. Buvo sunkiai perskeliamų kaladžių, tad Povilas sako Antanui (vardai pakeisti): „Eik, atnešk kitą kirvį ar kokį kūjį, kitaip kaladžių neperskelsim…“ Antanas jau buvo beeinąs, kai staiga sustingo vietoje, o Povilui pusbalsiu pasiūlė verčiau šautuvą atsinešti. Už kokių 60–80 m pamiškėje stovėjo meška ir žiūrėjo į juos. Kurį laiką vyrai ir lokys žiūrėjo vieni į kitus. Po to viešnia apsisuko ir neatsisveikinusi nuėjo Ceikinių pusėn. Tuomet gretimame kaime sudraskė kelias vištas, pavartė avilius…
Ir štai trečiadienį, lapkričio 12 d., lepečkojės vėl apsilankyta toje pat malkų ruošėjų sodyboje. Ji negyvenama, bet joje laiką vasaromis ar savaitgaliais leidžia Vilniuje gyvenantys sodybos paveldėtojai. Buvo atvykę lapkričio 8 d., poilsiavo, kepė šašlykus, viską paliko tvarkingai. Trečiadienį vėl atvyko ir nustebo ką pamatė. Gėlės palangėje darželyje ištryptos, o langai… iškruvinti, stiklai ištepti kruvinais dryžiais, apdraskytos sienos. Iš pradžių nesuprato, kas čia nutiko, vėliau tapo aišku, kai rado ir meškos pėdsakus. Ji, matyt, norėjo patekti į namo vidų, gal dar šeštadienį kepto šašlyko kvapas buvo likęs, o gal vietos žiemojimui ieškojo?
Letenas, greičiausiai, susipjaustė į palangių skardą, nes dar nebuvo baigti skardinimo darbai, aštrūs skardos kampai nebuvo užlankstyti. Ant skardos rasta ir meškos kailio gaurų liekanų. Kažkaip nesinori tikėti, kad čia ta pati Kazitiškio meška maklinėja, juk abi vietas skiria gana nemažas atstumas. Gal po Nevaišių kalnyną kita gauruotoji maklinėja? Belieka laukti ir stebėti naujus meškos (meškų) nuotykius ir būti atsargiems. Žiemą neužmiegančios (tam reikia nemažai sniego) ir besibastančios alkanos ateivės gali būti agresyvios ir yra pavojingos.
