Pieno supirkėjai nepritaria ŽŪM siūlymui lengvatinį dyzeliną taikyti tik pripažintiems kooperatyvams
Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) siūlymas skirti papildomą dyzelino, skirto žemės ūkio produktų gamybai, kiekį pripažintiems kooperatyvams sulaukė kitų pieno supirkimo įmonių pastabų ir nepritarimo. Jų teigimu, toks reguliavimas sudarytų nevienodas konkurencijos sąlygas, todėl ragina atlikti poveikio konkurencijai ir antikorupcinį vertinimą.
Pastabas ministerijai pateikė 17 pieno supirkimo veiklą vykdančių įmonių ir kooperatyvų. Jie nepritaria siūlymui lengvatą suteikti tik keliems pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams.
„Toks modelis sudaro nevienodas konkurencijos sąlygas ir suteikia išskirtinę ekonominę naudą siauram ūkio subjektų ratui“, – teigiama įmonių rašte ministerijai.
Pagal projektą, vienai tonai supirkto pieno būtų taikoma 8 litrų gazolio norma. Anot supirkėjų, teisė į lengvatą būtų siejama su pripažinto kooperatyvo statusu ir pienu, supirktu iš jo narių.
Be to, jų teigimu, valstybei ši priemonė kasmet kainuotų apie 2,9 mln. eurų.
Remdamiesi ŽŪM informacija pieno supirkėjai skelbia, kad lengvata mažintų surinkimo sąnaudas ir optimizuotų logistiką. Taip pat siekiama skatinti kooperaciją ir efektyvinti pieno surinkimą.
Anot jų, Žemės ūkio agentūros pripažintų kooperatyvų sąraše balandžio 30 d. buvo devyni pieno supirkimo veiklą vykdantys kooperatyvai, tarp jų „Eko Žemaitija“, „Eko tikslas“, „Pieno puta“, „Pamario pienas“, taip pat „Pienas LT“.
Pasak pastabas pateikusių įmonių, lengvata būtų taikoma keliems kooperatyvams, nors rinkoje veikia apie 50 aktyvių pieno supirkėjų. Teigiama, kad visi jie patiria kuro sąnaudas ir konkuruoja tarpusavyje.
Žemės ūkio duomenų centro duomenimis, Lietuvoje per metus vidutiniškai superkama apie 1,4 mln. tonų pieno. Rinkos dalyvių skaičiavimais, iš šio kiekio pripažinti kooperatyvai superka ketvirtadalį (apie 0,36 mln. tonų) pieno.
Lengvatos negaunantys supirkėjai teigia, kad ekonominė nauda būtų skiriama siauram subjektų ratui, kurie superka dalį pieno kiekio. Jų vertinimu, tai gali paveikti konkurenciją, supirkimo kainas ir logistiką.
Pastabų autoriai nurodo, kad numatant apie 2,88 mln. eurų metines išlaidas nebuvo atliktas poveikio konkurencijai ir antikorupcinis vertinimas. Dėl to įmonės ragina nepritarti siūlomai redakcijai bei siūlo lengvatą sieti su faktišku supirkto pieno kiekiu ir surinkimo veikla, o ne su juridiniu statusu. Taip pat siūloma atlikti poveikio konkurencijai vertinimą ir kreiptis į Konkurencijos tarybą.
