Jaunųjų ūkininkų vaidmuo Lietuvos žemės ūkyje yra itin reikšmingas, siekiant užtikrinti sektoriaus tvarumą ir konkurencingumą. Visgi pradėti ūkininkavimą jaunesnės kartos atstovams neretai tampa iššūkiu dėl finansinių kliūčių ar ribotos prieigos prie žemės. Nacionalinis plėtros bankas ILTE siūlo lengvatines paskolas jauniesiems ūkininkams, kurios palengvina pirmuosius žingsnius ir skatina ilgalaikį sektoriaus augimą.

Anot ILTE Vyriausiosios projektų vadovės Vaidos Stamburaitės, Lietuvos ūkininkų amžiaus struktūra atspindi agrarinės visuomenės senėjimo problemą. Daugiau kaip pusę ūkių valdytojų sudaro vyresni nei 55 metų asmenys.

Jaunųjų ūkininkų dalis, nors ir auga, išlieka nedidelė. Per 2010–2016 m. laikotarpį ši dalis padidėjo nuo 5,9 iki 7,3 proc., viršijant Europos Sąjungos vidurkį. Ši auganti jaunųjų ūkininkų dalis – tai ES paramos ir specialiai jiems skirtų išmokų rezultatas.

„Jauniesiems ūkininkams dažnai trūksta kapitalo verslo pradžiai. Ši grupė susiduria su dideliais iššūkiais, pradedant žemės įsigijimu ir baigiant apyvartinio kapitalo trūkumu. Todėl ši finansinė priemonė yra orientuota į jaunųjų ūkininkų poreikius ir suteikia galimybę palengvinti ūkininkavimo pradžią“, – sako V. Stamburaitė.

Lengvatinės paskolos – patraukli pradžia

Siūlomos paskolos jauniesiems ūkininkams – tai galimybė gauti finansavimą išlaidoms, susijusioms su materialiojo ir nematerialiojo turto įsigijimu, biologinio turto pirkimu, žemės įsigijimu ar apyvartinio kapitalo finansavimu. Dėl finansinės priemonės gali kreiptis jaunieji ūkininkai (t. y. ne vyresni nei 40 metų), kurie pateikė paraišką Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) ir gavo pažymą, kad yra tinkami kreiptis dėl paskolos.

Gavę NMA pažymą, ūkininkai toliau turėtų kreiptis į ILTE atrinktus finansavimo partnerius. Finansavimo partnerių sąrašas skelbiamas ILTE internetinėje svetainėje. Vienam paskolos gavėjui gali būti suteikta iki 100 tūkst. EUR paskola, kurios trukmė – iki 5 metų. Be to, pirmieji metai gali būti skirti paskolos grąžinimo atidėjimui.

Pažymėtina, jog paskolą derinant su įsikūrimo išmoka (dotacija), bendra jų suma negali viršyti 100 tūkst. EUR.

„Lengvatinės paskolos jauniesiems ūkininkams išsiskiria itin patraukliomis sąlygomis. 60 proc. paskolos daliai taikomos nulinės palūkanos, o likusiai 40 proc. – rinkos palūkanos. Be to, paskolos gavėjai gali tikėtis paprastesnių užtikrinimo priemonių, pavyzdžiui, įkeisti tik įsigytą turtą“, – pažymi ILTE atstovė.

Iki šiol, pasak finansavimo partnerių, jau pateikta 10 paraiškų lengvatinei paskolai gauti, pasirašytos paskolų sutartys siekia bendrą 0,32 mln. EUR sumą.

„Pastebime didėjantį susidomėjimą šiomis paskolomis. Ūkininkai renkasi jas dėl palankių sąlygų ir galimybės finansuoti įvairius poreikius – nuo žemės įsigijimo iki apyvartinio kapitalo, tokio kaip trąšos ar sėklos. Visgi raginame jaunus ūkininkus domėtis galimybėmis, nes dažnai jie nežino, kad tokios priemonės egzistuoja“, – sako V. Stamburaitė.

Jaunųjų ūkininkų iššūkiai ir galimybės

Pasak V. Stamburaitės, tarp Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros strateginiame plane išskirtų pagrindinių iššūkių, su kuriais susiduria jaunieji ūkininkai, minimas žemės trūkumas, kapitalo stygius, infrastruktūros prastėjimas regionuose bei mažėjantis kaimo patrauklumas jaunimui.

Pavyzdžiui, 2018 m. duomenimis, vieno hektaro žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo kaina išaugo daugiau nei dvigubai, lyginant su 2014 m., o nuomos kainos kilo 125 proc. Tai yra didelis iššūkis jauniesiems ūkininkams, norintiems kurti didesnio masto ūkius.

„Siekiame prisidėti prie jaunųjų ūkininkų gyvenimo palengvinimo, nes jų vaidmuo yra itin svarbus užtikrinant kartų kaitą ir naujų technologijų diegimą žemės ūkyje. Šie ūkiai turi potencialą būti modernesni ir tvaresni, tačiau tam būtinos investicijos. Esame pasirengę padėti jauniesiems ūkininkams tiek siūlomais finansiniais sprendimais, tiek konsultacijomis“, – teigia V. Stamburaitė.

Ateities ūkio perspektyvos

Anot V. Stamburaitės, jaunųjų ūkininkų ūkių struktūra dažnai yra mažesnė nei kitų amžiaus grupių ūkininkų, tačiau jų investicijų intensyvumas auga. Jie labiau linkę diegti inovacijas, įsigyti naujas technologijas, o tai padeda užtikrinti ilgalaikį sektoriaus augimą.

Nors jaunojo ūkininko ūkyje pagaminama standartinė produkcija vienam hektarui žemės yra mažesnė nei vyresnių ūkininkų, per 2012–2018 m. šis rodiklis išaugo beveik 1,5 karto. Visgi jaunųjų ūkininkų dalinis užimtumas ir mažesnės pajamos nei kitų amžiaus grupių ūkiuose atkreipia dėmesį į finansavimo poreikį.

V. Stamburaitės teigimu, jaunųjų ūkininkų ūkių plėtra lemia didesnį apyvartinio kapitalo poreikį, o investicijos į modernias technologijas padidina jų veiklos efektyvumą ir konkurencingumą.

„Jaunojo ūkininko profilis ateityje – tai inovatyvus, išsilavinęs žmogus, pasirengęs dirbti tvariai ir kurti didesnę pridėtinę vertę. Tikiu, kad ši finansinė priemonė padės užtikrinti teigiamą pokytį ir skatins jaunimą rinktis ūkininkavimą kaip patrauklią profesiją“, – apibendrina ILTE atstovė.