Vasara – palankus metų laikas rinkti įvairiausias žoleles, nes pievose jų galybė: prieskoninės, maistinės, vaistažolės – jos jau nuo senovės žinomos kaip skanus priedas ir pagalba organizmui. Žoleles galima naudoti šviežias arba tinkamai išdžiovinus paruošti atsargų žiemai. Žolelės turi gydomąją galią, gali sustiprinti sveikatą ar pagerinti savijautą. 

Svarbu gerai pažinti

Vilma Juodkazienė sako, kad žolelės yra naudingos sveikatai, jose gausu antioksidantų, eterinių aliejų ir vitaminų. Reguliarus šių natūralių priedų vartojimas gali prisidėti prie tvirtesnio imuniteto ir padėti organizmui kovoti su mikrobais.

„Prieskoninės žolelės tikrai mėgstamos. Jau nuo seno jos auginamos daržuose ir jomis gardinami įvairūs patiekalai, ruošiami padažai ir  gėrimai. Sakoma, kad krapai net gali padėti mažinti kraujospūdį, o bazilikai pasižymi antibakterinėmis savybėmis, skatina žaizdų gijimą. Tuo tarpu petražolės veikia kaip veiksminga širdies ir diabeto prevencijos priemonė. Iš vaistažolių labai populiaru gaminti arbatas: liepžiedžių, mėtų, gudobelių, ramunėlių, čiobrelių“, – pasakoja V. Juodkazienė.

Prieš skubant rinkti žoleles, svarbu jas gerai pažinti, mokėti atskirti ir, žinoma, tinkamai paruošti.  

Palikite bent trečdalį augalo

Augalus džiovinimui reikėtų rinkti giedrą dieną, po pietų, saulėkaitoje. Svarbiausia – renkami augalai turi būti sausi, taip jie išsaugo gerąsias medžiagas, turi mažiau vandens ir geriau apdžiūva. Kaip teigia V. Juodkazienė, jokiais būdais žolelių neraukite, geriau nupjaukite peiliu arba nukirpkite žirklėmis. Natūralios gamtos plotuose reikia palikti bent trečdalį augalo, kad jis atitinkamose vietose neišnyktų.

Dalijasi ir patarimais, kaip džiovinti populiariausias žoleles.

Ramunėlės. Ramunėles geriausia džiovinti maisto džiovyklėje. Iš anksto įkaitinkite džiovyklę iki 35–46 laipsnių temperatūros. Sudėkite žiedus vienu sluoksniu ant džiovyklės padėklų. Priklausomai nuo naudojamos temperatūros džiovyklės tipo, žiedų džiovinimas gali užtrukti nuo 1–4 valandų. Ramunėles taip pat galima džiovinti orkaitėje žemiausioje temperatūroje. Išdėliokite žiedus vienu sluoksniu ir džiovinkite per naktį.

Čiobreliai. Tradiciškai čiobreliai džiovinami juos kabinant. Paimkite stiebus ir suriškite juos į ryšulėlius. Surištus ryšulius pakabinkite ten, kur temperatūra yra ne žemesnė nei 10 laipsnių, o drėgmė nedidelė. Stiebai gali džiūti savaitę ir daugiau. Taip pat galima čiobrelius išdėlioti ant pergamentu padengto pakloto. Paklotą reikėtų patiesti šiltoje patalpoje, kurioje mažai drėgmės ir nėra tiesioginių saulės spindulių. Kas 12 valandų lapus apverskite arba pakratykite, kad džiūtų iš visų pusių.

Mėtos. Džiovinkite mėtas orkaitėje. Įkaitinkite orkaitę iki 80 laipsnių temperatūros. Išdėliokite mėtų lapelius vienu sluoksniu ant kepimo skardos. Visas džiovinimo procesas užtruks nuo dviejų iki keturių valandų. Džiovinimo eigą stebėkite periodiškai tikrindami mėtų lapelius. Išimkite mėtų lapelius iš orkaitės, kai jie bus traškūs.

Medetkos. Suriškite medetkų kotelius į puokštę ir pakabinkite ją namo pavėsyje. Palaukite 2–4 savaites, kol medetkos visiškai išdžius. Svarbiausia – nekabinkite jų ant tiesioginių saulės spindulių ir venkite drėgmės.

Liepžiedžiai. Liepų žiedus plonu sluoksniu (ne aukštesniu kaip 3 cm) išskleiskite ant popieriaus ar medvilninio audinio. Padėkite į tamsią, sausą, gerai vėdinamą vietą. Uždenkite liepžiedžius plonu, pralaidžiu audiniu ir vartykite juos 2–3 kartus per dieną, kad šie nepradėtų pūti.

Plačialapis gyslotis. Nuskintus lapus iškart paskleiskite plonu sluoksniu ir džiovinkite perpučiamose pastogėse, pavėsyje. Džiovindami, lapus dažnai vartykite. Išdžiūvę lapai lengvai lūžta, yra žalios spalvos, susisukę į spiralę, turi silpną kvapą, kiek kartoki.

Paprastoji jonažolė. Džiovinkite pavėsyje, gerai vėdinamose patalpose ar džiovyklose, ne aukštesnėje nei 40 laipsnių temperatūroje. Išdžiūvusi jonažolė yra kartoko skonio ir balzamo kvapo.