Gyvenant gamtos apsuptyje žmogui visuomet svarbios žinios bei stebėjimai, kurie leidžia geriau suprasti ir pažinti supančią aplinką. Dzūkijos nacionaliniame parke gyvenantys vietiniai žmonės gerai pažįsta ne tik grybus, bet ir augalus. Šalia miško gyvenantys marcinkoniškiai tai, kas vyksta gamtoje, gražiai vadina gamtos dėsniais. 

Marcinkonių kaimą supa miškai, laukai, pievos, šalia raistas, todėl vietiniai gerai pažįsta vaistažoles.

Iš marcinkoniškių pasakojimų apie vaistažoles: ,,...Moterys pažįsta daugybę įvairių gydymui tinkamų žolių, kurias renka per visą pavasario, vasaros ir rudenio laiką, kad susirgus kokia nors liga, galėtų gydytis. Gydėsi įvairiomis vaistažolėmis. Labai naudojo kadagį. Pupalaiškį naudojo nuo kosulio, nuo astmos. Darydavo arbatą. Rinko žydėjimo metu. Nuo kosulio gerai ir amalas, ir žemuogės lapai. Sėmenys tinka nuo visų ligų. Labai gerai putino, šermukšnio uogos. Putino uogas galima ir taip laikyti, jos ilgai stovi. Tinka nuo gerklės. O šermukšnis be galo, be krašto sveikas. Pavasarį reikia nupjauti šermukšnio šaką, nuskusti žievę, ją išdžiovinti ir gerti arbatą. Ilgus metus nekosėsi ir gripo neturėsi.

Snaudukes gėrė nuo geltos. Jos labai karčios, jų labai mažai reikia užplikyti. Snaudes dar naudojo nuo kepenų, takažoles gėrė dėl vidurių. Kad kraujas nebėgtų, tai naudojo stravylą (kraujažolę). Ją reikia sutrinti tarp pirštų ir uždėti ant žaizdelės, sustabdo kraują.

Meškauogė nuo pūslės, nuo inkstų. Jų duodavo ir karvėm gerti, jeigu neišsivalo. Pelynai dėl apetito, nuo pilvo skausmo, nuo viduriavimo gerai. Žaizdom gydyti arnika gerai. Reikia paruošti skystį ir jame suvilgius drobinio audinio, dėti ant žaizdos. 

Dar eglės sakais gydė žaizdas. Nuo vėžio gerai beržo grybas, dar vadina cyrus. Penkiapirščių (pataisų) miltelius naudojo vaikam, kad nešustų. Jie gerai ir žaizdoms. Dar žaizdoms gydyti naudojo šaltekšnį, virdavo skystimą ir juo plaudavo arba uždėdavo.

Varnalėšų lapai gerai, kai skauda kelius. Jais reikia ištrinti kojos kelį, dar galima nakčiai uždėti lapą. Trinti reikia apatine lapo puse. Raskila nuo spaudimo. 

Mėlynės akims gerai, uogojų arbatą gerdavo suviduriavus. Apgaravus spanguoles dėdavo į ausis, padėdavo ir nuo galvos skausmo. Spanguolės labai gerai nuo visko nemaltos valgyti. Sutvarko kraujo spaudimą ir ritmą...“.  

Vietiniai dzūkai tikėjo, kad braidymas po jauną žolę ir vaistažolių rinkimas sutvirtina žmogų, daro jį sveikesniu.

Prisirinkime vaistažolių, kol dar žydi pievos!