Daugiausiai apleistų žemės ūkio naudmenų – Vilniaus ir Molėtų rajonuose

Asociatyvi nuotr. Asociatyvi nuotr.

Lietuvoje yra daugybė žemės, kuri nedirbama ir nekuria jokios pridėtinės vertės. Vietoj pasėlių ar pievų – tik savaime sužėlę krūmai ir sumedėjusi augalija.

Valstybės įmonės Žemės ūkio duomenų centro (ŽUDC) Žemės tvarkymo ir geodezijos departamentas atnaujino apleistų žemių erdvinių duomenų rinkinį, kurio informacija naudojama žemės mokesčiui apskaičiuoti.

Naujausi duomenys rodo, kad šiuo metu šalyje yra 61 514 tokių plotų, o jų bendras plotas sudaro  30 265 hektarus.

Kaip pasakoja ŽUDC Žemės tvarkymo ir geodezijos departamento direktorius Gintautas Vasiliauskas, daugiausia apleistų žemės ūkio naudmenų padidėjimas  per metus užfiksuotas Anykščių, Molėtų, Panevėžio ir Utenos rajonų savivaldybėse – kiekvienoje jų plotas per pusmetį padidėjo daugiau kaip 200 ha.

Daugiausia apleistų žemės ūkio naudmenų plotų yra: Vilniaus r. – 2 570 ha, Molėtų r. – 2 206 ha, Zarasų r. – 1 550 ha, Utenos r. – 1 442 ha ir Trakų r. – 1 358 ha.

Žemės mokesčio įstatyme numatyta, kad padidintas tarifas gali būti taikomas tiems savininkams, kurių nuosavybės teise valdomuose žemės ūkio paskirties sklypuose, esančiuose žemės ūkio naudmenų plotuose, auga savaime sužėlusi sumedėjusi augalija – medžiai ar krūmai, užimantys daugiau kaip 10 arų.

Ši nuostata netaikoma suformuotiems želdiniams.

Žemės sklypo savininkai, norintys išvengti didesnio žemės mokesčio tarifo, turi kelis sprendimus.

Pirmiausia, galima pašalinti sklype augančią sumedėjusią augaliją – jei tai saugotini medžiai, reikės gauti savivaldybės ar seniūnijos leidimą. Kitas būdas – atnaujinti sklypo kadastro duomenis ir aiškiai išskirti kitų naudmenų kategorijas, tokias kaip krūmai, želdiniai, pelkės, pažeistos ar nenaudojamos teritorijos. Taip pat galima parengti miško želdinimo ir žėlimo projekto brėžinį, kuriame apleisti plotai būtų pažymėti kaip miškas. Galiausiai, atlikus savaiminukais apaugusios ne miško žemės inventorizaciją, ją galima įtraukti į Miškų valstybės kadastrą kaip mišką, taip suteikiant plotui aiškų ir teisiškai pagrįstą statusą.

Apie atliktus veiksmus būtina informuoti Žemės ūkio duomenų centrą.

Žadama, kad 2026 m. pradžioje visiems, nepagrįstai sumokėjusiems padidintą mokestį už apleistą žemę, ši suma bus grąžinta.

Ukmergės žinios

Video