Lietuvoje fiksuojamas vienas didžiausių infliacijos rodiklių euro zonoje nėra ilgalaikis reiškinys, tarptautinei žiniasklaidai sako prezidentas Gitanas Nausėda.

Pasak jo, Lietuva ėmėsi priemonių gyventojų pajamoms apsaugoti, o jų perkamoji galia stabilizuojasi.

„Nemanau, kad infliacija bus labai ilgalaikis reiškinys, tikriausiai tai tik pereinamasis laikotarpis, su kuriuo turime susidoroti. Be to, jau esame pranešę, kokiomis priemonėmis kompensuosime energijos kainų augimą, jau pradėjome šį planą vykdyti“, – interviu amerikiečių televizijai CNBC antradienį teigė Pasaulio ekonomikos forume Davose viešintis G. Nausėda.

Šalies vadovas kalbėjo, kad infliacijos poveikis gyventojams buvo sušvelnintas didinant žmonių pajamas.

„Infliacija reiškia iššūkius mūsų namų ūkiams, bet ją mėginome kompensuoti didindami pensijas, socialines išmokas bei vidutinį atlyginimą, kuris šalyje gana ilgai augo dvylika, dešimt, netgi dvidešimt procentų“, – sakė G. Nausėda.

„Dabar matome, kad dėl aukštos infliacijos matytas žmonių realiųjų pajamų (mažėjimas – ELTA) stabilizuojasi“, – pažymėjo prezidentas.

Naujausiais Valstybinės duomenų agentūros duomenimis, gruodį metinė infliacija (2022 m. gruodį palyginus su 2021 m. gruodžiu) sudarė 20 proc.

Vidutinė metinė infliacija gruodį siekė 18,9 proc. (apskaičiuotą visų 2022 m. mėnesių vidurkį palyginus su visų 2021 m. mėnesių vidurkiu).

Kartu su kitomis Baltijos šalimis, infliacija Lietuvoje buvo viena aukščiausių euro zonoje – gruodžio mėn. Eurostato duomenimis, 2022 m. lapkritį didesnė infliacija nei Lietuvoje buvo tik Vengrijoje ir Latvijoje, tokia pati – Estijoje.