Lietuvos bankas: maisto kainos augo dėl paaiškinamų priežasčių
Pirmadienį Lietuvos bankas (LB) pristatys maisto kainų augimo analizės rezultatus. Šio pristatymo metu bus apibrėžta maisto kainų raida ir lygis Lietuvoje, kokios buvo kainos ir sąnaudos žemės ūkio, maisto gamybos ir prekybos sektoriuose, bei ekonomikos ir energetikos šokų persidavimo į maisto kainas mastas.
Dar antradienį LB valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus teigė, kad atlikus maisto kainų augimo analizes, patvirtinta, jog kainos augo dėl paaiškinamų faktorių. Anot jo, nebuvo atrasta jokių verslininkų bandymų pasipelnyti ar kartelinių santykių.
„Kitą savaitę mes pristatysime mūsų atliktą tyrimą, kuris buvo atliktas keliais būdais – ekonometriniais, inputo ir outputo, reiškia savikainos paskaičiavimo ir palyginimo su kainomis. Reiškia įvairiais būdais nagrinėjome maisto kainų formavimąsi atskirose žaliavų, produkcijos gamintojų ir pardavėjų etapuose“, – teigė G. Šimkus.
„Kriminalo nepavyksta aptikti“, – tvirtino jis.
ELTA primena, kad Sausio pradžioje LB Ekonomikos departamento direktorius Aurelijus Dabušinskas Eltai komentavo, kad nors centrinis šalies bankas kainų stebėseną vykdo nuolat, sausio mėnesį kainų pokyčiai bus stebimi akyliau.
Tuomet jis aiškino, kad detalioje maisto kainų raidos analizėje bus siekiama pateikti ekonominį maisto prekių grupių kainų pokyčio įvertinimą: „Dėl ko jos kilo labiausiai, kokia dalimi jų kaitą galime paaiškinti pasitelkdami istorinius sąryšius tarp šių kainų ir jų veiksnių ir pan.“
Premjerė Ingrida Šimonytė yra sakiusi, kad LB atliktas išsamesnis tyrimas, kuris atskleistų, kas vyksta šalies rinkoje, būtų naudingas.
Ištirti, ar infliacija šalyje nulemta objektyvių ekonominių priežasčių, ar jas taip pat lemia verslininkų veiksmai, dar praėjusių metų pabaigoje ragino parlamento opozicija.
Valstybės duomenų agentūra pirmadienį skelbė, kad vidutinė metinė infliacija 2022 m. sudarė 18,9 proc. ir kartu su fiksuota Latvijoje ir Estijoje buvo viena didžiausių Europos Sąjungoje.
Statistikų skaičiavimais, per metus maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų kainos išaugos apie 35 proc.
Tuo metu sausį, agentūros duomenimis, maisto produktų, pieno ir jo produktų bei kiaušinių kainos kilo 40,9 proc., duonos ir grūdų produktų – 38,6 proc., kavos, arbatos ir kakavos – 36,1 proc., cukraus, uogienės, medaus, šokolado ir saldumynų – 34,2 proc.