Ekonomistas Raimondas Kuodis aiškina, kad pensinis amžius nėra „akmenimi iškaltas“, o Europos Komisijoje (EK) esantys žmonės, siūlę fiksuotą darbingo amžiaus apibrėžimą, yra „naudingi idiotai“. Pasak jo, pensinis amžius yra socialiai formuojamas dalykas, kuris turi automatiškai „judėti“ su didėjančia gyvenimo trukme.

„Pensinis amžius nėra akmenimi iškaltas, tai yra socialiai formuojamas dalykas. „Naudingi idiotai“ Europos Komisijoje daug mus gąsdino savo fiksuotu darbingo amžiaus apibrėžimu, 15–64 metų, tai 64 metai yra sveikas ir puikiausias darbingas amžius, 69 metai lygiai tokiu pačiu gali būti. Tiesiog reikia judėti automatiškai su didėjančia gyvenimo trukme, su gerėjančiomis sveikatomis, jeigu taip yra ir Lietuva ta palaipsniui ir teisingai yra dariusi“, – pirmadienį „Žinių radijui“ teigė R. Kuodis.

„Buvo ilginamas pensinis amžius, iš sovietinių laikų išėjome juokingais (rodikliais – ELTA), 55 metai moterims, 60 metų vyrams, dabar esame pasistūmėję, tik mums reikia galvoti, kaip šešiasdešimtmečiai, septyniasdešimtmečiai galėtų prasmingai dirbti, jeigu jie nori dirbti“, – pridūrė jis.

Ekonomistas tvirtina, kad „Sodra“ turėtų būti lanksti ir leisti pensinio amžiaus žmogui tiek išeidinėti, tiek grįžti į pensiją. Tačiau, jo teigimu, Lietuvos pensinės sistemos nėra labai pritaikytos tokiai galimybei.

„Tam aš siūliau savo sistemą prieš 12 metų, „Sodros“ reformos, kad būtų visiškas lankstumas, žmogus galėtų išeiti iš pensijos, grįžti į pensiją. Užeina noras, atsiranda kažkoks prasmingas darbas, kurį žmogus gali daryti su malonumu, bet mūsų pensinės sistemos nelabai pritaikytos, nelabai reklamuoja šią galimybę, nors ir dabar yra toks kelias, labai paprašius, pasilikti darbe virš pensinio amžiaus, ir pensija didėja 8 proc. dėl to. Bet mūsų „Sodra“ to nereklamuoja, nors galėtų“, – aiškino R. Kuodis.

„Reikia perprogramuoti mūsų požiūrį į pensininkus. „The Economist“ yra rašęs, kad yra nauja kategorija, jaunieji pensininkai, kurie yra žvitrūs, moka ir nori dirbti bei nenorėtų gulėti ant pečiaus, kiek jam bemokėtų“, – pridėjo jis.

ELTA primena, kad Europos Komisija (EK) yra rekomendavusi iki 2040 m. Lietuvoje prailginti darbingo amžiaus trukmę iki 72 m.

Tačiau reaguodamas į viešojoje erdvėje diskutuojamą idėją ilginti pensinį amžių iki 72 metų, EK atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega tvirtina, jog tokio reikalavimo ar pasiūlymo nėra. Pasak jo, šis diskursas – neteisingos EK konsultacinio dokumento interpretacijos rezultatas. Dokumento, kuris, jo teigimu, neturi jokios politinės galios ir pensinio amžiaus ilginimą pateikia tik kaip pavyzdį.

Tuo metu prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė aiškina, kad šiuo metu nėra laikas sprendimui didinti pensinį amžių Lietuvoje iki 72-ejų metų. Pasak jos, reikia didesnį dėmesį skirti sveiko gyvenimo trukmės rodikliui ir jo didinimui, o pensijų sistema negali būti konstruojama neatsižvelgiant į vyresnio amžiaus žmonių sveikatą ir sveikatos politikos efektyvumą.

Jai pritaria ir Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, tikinanti, kad šiuo metu nėra poreikio didinti pensinį amžių, o viešojoje erdvėje esančios kalbos apie galimybę jį didinti iki 72-ejų metų neturi nieko bendro su realybe. Pasak jos, šiuo metu yra kalbama tik apie numatytus 65-erius metus ir tuo diskusija baigiasi.

Tos pačios nuomonės laikosi ir premjerė Ingrida Šimonytė, sakanti, kad Vyriausybė šiuo metu nesvarsto ir „ant stalo neturi“ siūlymo didinti pensinio amžiaus. Pasak jos, seklus informacinis laukas galėjo sukelti diskusiją ten, kur jos nėra.

Galiausiai prezidentas Gitanas Nausėda tvirtina, kad diskusija dėl pensinio amžiaus didinimo iki 72-ejų metų kilo lygioje vietoje ir niekas rimtai šio klausimo svarstyti neplanuoja. Jis pabrėžia, kad Lietuvoje nemoralu svarstyti šį klausimą, kuomet turime pernelyg trumpą gyvenimo trukmę ir sveiko gyvenimo amžių.