Lietuvos ūkininkų sąjunga – skaitlingiausia žemdirbių organizacija šalyje, vienijanti daugiau nei 5 tūkst. narių. Buvęs ilgametis sąjungos pirmininkas, Jonas Talmantas sako esąs susirūpinęs, pastaruoju metu sklindančia informacija, kad bandoma skaldyti Ūkininkų sąjungą, raginama pasitraukti iš Žemės ūkio tarybos. 2017 metais J. Talmantas buvo vienas iš Žemės ūkio tarybos steigėjų. Dabar į tarybą susibūrę 10 žemdirbių asociacijų, kurios vienija daugiausia Lietuvos žemės ūkyje dirbančių žmonių.

„Socialiniuose tinkluose, žiniasklaidoje matosi kai kurių žmonių pasisakymų, kad norėtų išeiti, išsidraskyti, kad Ūkininkų sąjunga išeitų iš Žemės ūkio tarybos. Vyksta toks kiršinimas ne tik su kitomis žemdirbių organizacijomis, bet ir pačios sąjungos viduje. Man dirbant Ūkininkų sąjungos pirmininku per 13 metų yra buvę ir labai sudėtingų, sunkių momentų, todėl manau, kad labai svarbu palaikyti ryšius su kitomis žemdirbių organizacijomis, kurios įeina į žemės ūkio tarybą. Tuo labiau, kad dabar ypač sunki situacija – išgyvenome covidą, vyksta karas Ukrainoje. Tą jaučiame ir mes, ūkininkai, nes tam tikra produkcija iš kariaujančių šalių negali patekti į Afriką, daug jos patenka į Europos šalis. Reikia ūkininkauti pagal naujojo Strateginio plano reikalavimus, – naujos ekoschemos, trąšų, pesticidų mažinimas, pieno kainų krizė, daug kitų neišspręstų žemės ūkio problemų. Kada tokia sudėtinga situacija žemės ūkyje, – ne laikas ir ne vieta kiršinti vieni kitus. Manau, kad tas skaldymasis– tikrai negerai, kai vieni palaiko valdžios atstovus, jų sprendimus, kiti ne. Čia ne tik Žemės ūkio rūmai, kurie išlaikomi iš biudžeto, prisideda, bet ir kai kurie Ūkininkų sąjungos pirmininko pavaduotojai, sakyčiau, neturi  tvirtos pozicijos ir pats pirmininkas. Tai veda visą Ūkininkų sąjungą į kritinę situaciją. Manau, kad yra tam tikrų priežasčių dėl ko tokio perversmo siekiama. Visuomet stiprias organizacijas valdžiai sunkiau valdyti, matyt, ir konkuruojančios organizacijos norėtų mus susilpninti. O tokių asmenų, narių, kurių užgautos ambicijos, ir mano vadovavimo laikais buvo, ir dabar yra, pavardžių neminėsiu, bet geriau pažiūrėjus, matyti, kas čia pila benziną į ugnį.

Noriu pasakyti, kad politikai, valdžia ateina 4 metams, po to kita valdžia ateis. O mums ūkininkauti reikės ir po metų, ir po 10-ties, vaikams ir anūkams ūkius perduosime. Tai mūsų principai ir ūkininkavimas nesikeičia, kaip valdžia, kas 4 metai. Europos kai kuriose šalyse ūkiai gyvuoja šimtmečiais, mes jau 30 metų ūkius turime. Ir dabar, ką sukūrę, eiti, viską išdraskyti, – ir valdžios atstovai prisideda, ir kai kurie žemdirbių atstovai, kurie per daugelį metų  ir prie vienos valdžios prisitrina, ir prie kitos. Ir gaunasi taip, kad reikia palaikyti valdžią, o ne savus ūkininkus, draugus. Matyt, reikėtų tų asociacijų vadovams susitikti ir vyriškai pasikalbėti, o ne taip, kad vienas eina į vieną pusę, kitas – į priešingą. Jeigu galvoja, kad mes čia po vieną būsime stipresni ir daugiau nuveiksime, tai nemanau, kad taip bus. Kaip ir teisininkai sako,– grupėje galima nuveikti didesnius darbus ir išlaikyti rimtį šiuo sunkiu metu. Visos asociacijos ir asociacijų nariai turėtumėme priimti tokį sprendimą, kad sunkmetyje nereikėtų spręsti atsiskyrimo, išėjimo kiršinimo, perėjimo kitur klausimų. Turėtų būti susiklausimas, vienas kito palaikymas, o ne kiršinimas ir skaldymasis. Reikėtų išlaikyti toleranciją, daugiau gerbti vieni kitus“,– žemdirbius būti vieningais kviečia Kėdainių rajono ūkininkas Jonas Talmantas, net 13 metų vadovavęs Lietuvos ūkininkų sąjungai.