Nors pavienės jurginų veislės sužydo jau gerokai anksčiau, tačiau šiuo metu prasidėjo gausiausias – didysis jurginų kolekcijos žydėjimas Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sode Kaune. Vienoje didžiausių Lietuvos kolekcijų lankytojai gali pamatyti apie pusantro tūkstančio veislių šių įspūdingų gėlių, žiedais džiuginančių nuo vasaros vidurio iki vėsių spalio dienų.

Kolekcija susodinta trijuose Botanikos sodo plotuose, jurginus suskirstant pagal kilmę bei grupes.

Šalia Šimtakojo skroblų gyvatvorės dominuoja užsienietiškos veislės, kurių sode yra apie 900. Veislių kilmės geografija itin plati: galima apžiūrėti jurginus, išvestus įvairiuose kraštuose ir žemynuose – nuo Pietų Afrikos, JAV ir Kanados iki Japonijos, Didžiosios Britanijos ar Vokietijos. Šiame plote jurginai susodinti eilėmis pagal grupes: kiekvienoje eilėje lankytojai gali susipažinti su tam tikros grupės ar kelių grupių įvairiomis jurginų veislėmis.

Antrajame plote – šalia Aukštosios Fredos dvaro arklidžių, susodinti Lietuvoje išvestų veislių jurginai – iš viso jų yra apie 70. Dalis lietuviškų jurginų veislių išvesta ir pačiame VDU Botanikos sode. Ne atsitiktinai nemažą kolekcijos dalį sudaro selekciniai sėjinukai, kurie yra auginami, atrenkami, stebimi ir vėliau registruojami kaip naujos veislės.

Būtent šių, selekcinių sėjinukų, galima nemažai išvysti trečiajame jurginų plote – anapus Mažojo princo planetos pievos, pagrindiniame sodo masyve už tvenkinių. Čia taip pat susodinta dalis užsienietiškų ir lietuviškų veislių.

Jurginų ekspozicijose galima susipažinti ne tik su Lietuvos augalų nacionalinių genetinių išteklių sąraše esančiomis lietuviškomis jurginų veislėmis, bet ir su rūšiniais jurginais, kuriuos panaudojus selekcijoje, buvo sukurta visa šių gėlių dydžių, formų ir spalvų įvairovė – iš viso pasaulyje priskaičiuojama net keliasdešimt tūkstančių jurginų veislių.