Lietuvos Respublikos žemės įstatyme ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose žemės naudojimo santykius ir sąlygas, nustatyta žemės sklypų, besiribojančių su vandens telkiniais, savininkų (naudotojų) pareiga leisti kitiems asmenims prieiti prie vandens telkinių nustatytomis ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotomis pakrantės apsaugos juostomis. Prie kiekvieno didesnio natūralaus vandens telkinio yra nustatytos pakrantės apsaugos juostos ir zonos, kuriose užtikrinamas laisvas 5 metrų pločio priėjimas.

Greta teisės naudotis vandens telkiniais poilsiautojams Lietuvos Respublikos teisės aktai numato ir tam tikras pareigas: negalima eiti per privatų kiemą / sklypą, naudotis žmonių teisėtai įrengtais lieptais ir kita privačia infrastruktūra, pažeidinėti viešąją tvarką, šiukšlinti ir pan.

Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad asmenų teisė naudotis pakrante be užtvėrimų ir čia apsistoti yra neatskiriama nuo pareigos užtikrinti, kad apsistojimo vietoje aplinka nebūtų teršiama atliekomis ir kad čia esančios atliekos būtų surinktos ir išvežtos (išneštos). Saugomų teritorijų įstatymas numato ne tik teisę apsistoti privačioje pakrantėje, bet ir pareigą ją sutvarkyti.

Jeigu pasirinktoje apsistoti pakrantės be užtvėrimų dalyje yra nurodyta informacija (pastatytas Vyriausybės įgaliotos institucijos rekomenduojamos formos informacinis ženklas) apie tai, kad žemės sklypas yra privati nuosavybė, savarankiškai pakrantėje be užtvėrimų apsistosiantys asmenys be žemės savininko sutikimo gali apsistoti tik šviesiu paros metu (ne anksčiau kaip pusantros valandos iki saulės patekėjimo ir ne vėliau kaip pusantros valandos saulei nusileidus).

Motorinėmis transporto priemonėmis važiuoti ar jas statyti galima tik esančiuose keliuose, gatvėse, stovėjimo aikštelėse, gyvenamųjų namų kiemuose. Lietuvos Respublikos specialiojo žemės naudojimo įstatymo 99 straipsnio 1 dalies 11 punkte nustatyta, kad paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose draudžiama važiuoti motorinėmis transporto priemonėmis ir jas statyti arčiau kaip 25 metrus nuo vandens telkinio kranto, išskyrus tam tikrus, išimtinius atvejus.

Už paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ar pakrančių apsaugos juostų apsaugos ir naudojimo režimo pažeidimą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse numatytas įspėjimas arba bauda asmenims nuo 30 iki 140 eurų ir bauda juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 90 iki 290 eurų.

Aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdo Aplinkos ministerijos sistemos pareigūnai, kurie kontroliuoja, ar fiziniai ir juridiniai asmenys vykdo savo pareigą saugoti aplinką.