Susidariusi geopolitinė ir ekonominė situacija bei jos padariniai neaplenkia ir Lietuvoje veikiančio verslo. Didžiausiu finansiniu iššūkiu, kurį pastaruoju metu tenka spręsti, įmonės įvardija apyvartinių lėšų trūkumą dėl pabrangusių žaliavų, energetinių išteklių brangimą ir neišvengiamą poreikį didinti darbuotojų atlyginimus. Tokie rezultatai paaiškėjo atlikus „Finbee Verslui“ inicijuotą Lietuvos smulkaus ir vidutinio (SVV) verslo įmonių apklausą.

Kaip rašoma pranešime žiniasklaidai, didžiausiu finansiniu iššūkiu, kurį pastaruoju metu tenka spręsti, įmonės įvardijo apyvartinių lėšų trūkumą dėl pabrangusių žaliavų (42 proc. įvardijo šį iššūkį kaip labai reikšmingą, 32 proc. – kaip reikšmingą).

Toliau rikiuojasi energetinių išteklių brangimas (35 proc. įmonių – labai reikšmingas, 33 proc. – reikšmingas) ir poreikis didinti darbuotojų atlyginimus (15 proc. įmonių pažymėjo kaip labai reikšmingą, 54 proc. – kaip reikšmingą). Investicijos į technologinius sprendimus buvo mažiau reikšmingos.

Apyvartinių lėšų trūkumas, poreikis spręsti energetinių išteklių ir žaliavų brangimą bei didinti darbuotojų atlyginimus ypač aktualūs mažmeninės ir didmeninės prekybos įmonėms, taip pat verslams, veikiantiems statybos ir transporto srityse.

„Galima sakyti, kad Lietuvoje veikiantys verslai įvardijo tuos pačius iššūkius, su kuriais kovoja pasaulis: karas, infliacija, geopolitinė rizika, išaugusios energijos kainos. Taip pat neišvengiamai kartu su infliacija bei darbo rinkos aktualijomis seka ir brangstanti darbo jėga. Skolinimosi priežastys atliepia pastarojo meto poreikius ir problemas, kurios vis dar bus aktualios ir šiemet“, – sakė sutelktinio finansavimo platformos „Finbee Verslui“ vadovas Tomas Mačiulaitis.

Jis taip pat pastebi, kad apyvartinių lėšų trūkumas būtent dėl pabrangusių žaliavų yra pastarojo laikmečio unikalumas: „Anksčiau verslas skolindavosi žaliavoms, kai norėjo nusipirkti didesnį jų kiekį ir taip gauti geresnę kainą. Dabar verslas skolinasi žaliavoms, nes kai kuriems jos ženkliai pabrango, todėl teko susidurti su lėšų trūkumu“.

„Finbee Verslui“ duomenimis, apyvartinėms lėšoms įmonės skolinasi vidutiniškai 19 tūkst. eurų.

Dauguma įmonių, siekdamos išspręsti kilusius finansinius iššūkius, sakė peržiūrėjusios veiklos procesus (turėjo perplanuoti darbo laiką, ieškoti naujų tiekėjų ir pan.) – to ėmėsi 42 proc. apklaustųjų. Penktadalis atsakė turėjusios papildomai skolintis, dar tiek pat pasakė išlaidų nemažinusios. 12 proc. įmonių mažino darbuotojų skaičių.

7,5 proc. apklaustųjų atsakė, kad siekdamos įveikti finansinius iššūkius, keitė savo veiklos profilį arba ieškojo papildomų verslo efektyvinimo galimybių, pavyzdžiui, praplėtė paslaugų asortimentą, trumpino tiekimo grandinę, kūrė naujus produktus.

45 proc. apklaustų įmonių atsakė, kad artimiausiu metu ketina imtis sprendimų, padėsiančių mažinti išlaidas.

„Tarp populiariausių sprendimų įvardyti energetinių išlaidų taupymas, investavimas į efektyvesnes ir tvaresnes technologijas, kurios ilgainiui leis sutaupyti, darbo patalpų mažinimas, darbuotojų skaičiaus mažinimas arba darbų peržiūra, siekiant mažinti darbuotojų rankinio darbo krūvį ir paskirti tą laiką pelningesnėms užduotims“, – komentavo T. Mačiulaitis.

62 proc. įmonių pasakė artimiausiu metu ketinančios skolintis. Dauguma jų veikia mažmeninės prekybos, gamybos, statybos srityse. Paskolintas lėšas daugiausia (71 proc.) nukreips investicijoms į naują įrangą ir plėtrą.

Kita dalis, trečdalis, apklaustųjų – sąskaitoms apmokėti ir apyvartinėms lėšoms užtikrinti. Beveik pusė apklaustųjų ketina skolintis iki 50 tūkst. eurų. Dauguma (35 proc.) atsakė dar neapsisprendusios kur skolinsis, 28 proc. ketina skolintis iš alternatyvių finansuotojų, 22 proc. – banke.

„Tai, kad įmonės pasiryžusios nukreipti lėšas investicijoms ir plėtrai, atliepia ir dabar esančias tendencijas – didesnė dalis verslų skolinasi investicijoms, kiek mažesnė apyvartinėms lėšoms. Tai rodo, kad Lietuvoje veikiantis verslas bando adaptuotis prie naujos realybės ir operatyviai sprendžia aktualias problemas, efektyvindamas savo veiklą ar sumažindamas tam tikras išlaidas“, – sakė T. Mačiulaitis.

Dauguma (35 proc.) atsakė dar neapsisprendusios kur skolinsis, 28 proc. ketina skolintis iš alternatyvių finansuotojų, 22 proc. – banke.

Paklaustos apie šių metų apyvartos prognozes, 22 proc. įmonių atsakė besitikinčios, kad apyvarta išliks stabili. Po lygiai, 18,5 proc., įmonių, pasakė, kad tikisi 6–10 proc., 11–20 proc. ir daugiau nei 20 proc. augimo. Didžiausio augimo tikisi mažmeninės, didmeninės prekybos ir statybos sektorius.

„Džiugu, kad verslai į ateitį žiūri optimistiškai. Tiesa, mes į dabartinę rinkos situaciją žvelgiame kiek konservatyviau. Pasak įvairių šaltinių, šiemet Lietuvos BVP augimas numatomas iki 1 proc., kai kurie prognozuoja ekonomikos susitraukimą. Tam tikruose sektoriuose matome sulėtėjimą ir sumažėjusią paklausą iš vartotojų pusės – ypač statybų sektoriuje. Kita vertus, nepaisant visų iššūkių, iki dabar matome koks gebantis adaptuotis yra Lietuvos smulkus bei vidutinis verslas“, – sakė T. Mačiulaitis.

Sutelktinio finansavimo platformos „Finbee Verslui“ inicijuotoje Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo įmonių apklausoje, vykusioje 2023 m. sausį, dalyvavo 135 įmonės, veikiančios statybos, mažmeninės, didmeninės prekybos, transporto, maitinimo ir kitų paslaugų sektoriuose.