Nuotolinėje „COPA-COGECA“ darbo grupėje „Vaisiai ir daržovės“ aptartos svarbiausios šių metų ES bulvių rinkos aktualijos. Diskusijoje dalyvavusi Žemės ūkio rūmų organizacijos – Lietuvos daržovių augintojų asociacijos (LDAA) ekspertė Zofija Cironkienė sako, kad labiausiai didėja bulvių plotai, kur bulvės auginamos perdirbimui – auga bulvių perdirbimo pramonė ir jos produktų vartojimas, o bulvių auginamų krakmolui ir sėkloms plotai – mažėja.

Į ką turėtų atkreipti dėmesį mūsų bulvių augintojai, kokios vyrauja tendencijos ES bulvių rinkoje, kokios laikosi jų supirkimo kainos pasakoja Z. Cironkienė.

 „COPA-COGECA“ darbo grupėje buvo aptarta ES bulvių rinkos apžvalga. Ką naujo išgirdote? Kokią svarbią žinutę norite perduoti Lietuvos bulvių augintojams?

Susitikimas buvo informatyvus, šį kartą daugiau skirtas bulvių krakmolui augintojų ir krakmolo rinkos aktualijoms, tačiau buvo pateikta ir išsami bulvių rinkos, rengiamų tausaus pesticidų naudojimo, pakuočių, maisto atliekų ir praradimų reglamentų informacija. Sektorius diskutavo apie šių metų iššūkius ir galimybes.

Bendras tendencijas jutome, juk esame bendroje ES rinkoje. Visur Europoje buvo ekstremalių klimato reiškinių, todėl buvo abejonių, kokio iš tiesų galima laukti ES bulvių derliaus. Posėdyje buvo pateikta išsamesnė, paremta statistika, informacija. Pavyzdžiui, bulvių šviežiam vartojimui kaina šiemet rugpjūtį, rugsėjį buvo aukštesnė nei praėjusiais metais, o perdirbimui – mažesnė. Remiantis preliminariais Eurostato ir šalių narių statistikos departamentų duomenimis, šiemet bulvių plotas, lyginant su praėjusiais metais, ES šalyse turėtų būti 1,7 proc. mažesnis, o lyginat su paskutinių penkerių metų vidurkiu – 5 proc.

Bulvių plotus labiausiai padidino Danija (+7 proc.,) ir Belgija (+6 proc.), o sumažino – Lenkija (-21 proc.), tačiau posėdyje buvę lenkų atstovai tuos duomenis paneigė, nes į statistikos akiratį nepatenka smulkūs augintojai, kurie nedeklaruoja bulvių auginimo, kad nebūtų kontroliuojami. Anot jų, iš tiesų tai Lenkijoje bulvių plotai yra nepakitę. Didelė tikimybė, kad dalis tokių nekontroliuojamų bulvių (su karantininėmis ligomis, neleidžiamais pesticidų likučiais) pateks ir į kaimynines šalis, įskaitant Lietuvą. Todėl Lietuvos kontroliuojančios institucijos turėtų principingiau kontroliuoti prekyvietes, naktinius turgus, didmeninės prekybos bazes, kur bulvės patenka su falsifikuotais fitosanitariniais sertifikatais.

Bulvių plotai sumažėjo ir Italijoje (-3 proc.). Tai geras signalas Lietuvos bulvių eksportuotojams, kurie jau kelerius metus eksportuoja bulves, tinkamas gruzdinimui, į šią šalį.

Kita tendencija – labiausiai didėja bulvių plotai, kur bulvės auginamos perdirbimui, nes auga bulvių perdirbimo pramonė ir jos produktų vartojimas, o mažėja – bulvių auginamų krakmolui ir sėkloms plotai. Vien Belgijoje bulvių perdirbimui gali būti išauginta 41 proc. daugiau! Norėčiau atkreipti dėmesį, kad bulvių eksportuotojai dažniausiai Lietuvoje ieško bulvių perdirbimui, taip pat tinkamų plovimui. Augintojai, eksportuojantys bulves ir planuodami savo pasėlius bei rinkdamiesi bulvių veisles turėtų atkreipti dėmesį į šias tendencijas rinkoje.

Preliminariai maistinių bulvių plotai ES šalyse taip pat yra padidėję apie 2,5 proc. daugiausia bulvių užauginama ES šalyse: Belgijoje – 4,6 proc., Prancūzijoje – 2,9 proc., Nyderlanduose 1,5 proc., Vokietijoje – 0,4 proc.

Sėklinių bulvių plotai šiemet yra sumažėję 7 proc., o lyginat su paskutinių penkerių metų vidurkiu – 8 proc. Šiemet tam didelės įtakos turėjo pernai buvusi aukšta bulvių šviežiam vartojimui ir perdirbimui kaina. Taigi, šiemet sėklinių bulvių pasiūla bus mažesnė.

Kuri šalis ES užaugina daugiausia bulvių? Kaip Lietuva atrodo ES bulvių augintojų kontekste? Ar mūsų augintojai vejasi didžiąsias šalis pagal auginamos produkcijos kiekį iš hektaro? Į kurias šalis lietuvių augintojai eksportuoja bulves? Ar jos daugiausia lieka vidaus rinkoje? 

Remiantis šalių statistikos duomenimis, didžiausi bulvių plotai Vokietijoje – 263 tūkst. ha, Prancūzijoje – 205 tūkst. ha, Lenkijoje – 187 tūkst. ha (remiantis tik oficialia statistika), Olandijoje – 158 tūkst. ha, Belgijoje – 96 tūkst. ha, Lietuvoje – tik šiek tiek daugiau nei 16 tūkst. ha (deklaruota – 9,8 tūkst. ha).

Pagal statistinį vidutinį derlingumą Lietuva stipriai atsilieka nuo Vakarų Europos statistinio bulvių derlingumo – atitinkamai vidutiniškai 15 ir 35 t/ha. Žinoma, statistinius skaičius lemia ir ūkių struktūra, šalyje naudojama skaičiavimo metodika. Vakaruose bulves augina tik išsivystę prekiniai ūkiai, pas mus į statistiką patenka įvairaus lygio ūkiai. Jei lyginsim Lietuvos prekinių bulvininkystės ūkių ir Europos pagrindinių bulves auginančių šalių derlingumus, jie nesiskiria, nes taikomos tos pačios technologijos, auginamos tos pačios bulvių veislės.

Didžioji dalis bulvių derliaus lieka Lietuvoje, kita dalis eksportuojama į kaimynines, Balkanų šalis, Italiją ir kt., priklausomai, koks bulvių derlius kitose Europos šalyse. Lietuva kol kas tebėra momentinių sandorių šalis, tik vienas kitas bulvių augintojas turi išankstinius kontraktus eksportui.

Kokios bulvių kainos laikosi ES ir Lietuvoje šiuo metu? Kaip jos turėtų keistis? Kas lemia dabartinę bulvių kainą? Ar ji aukštesnė ar žemesnė palyginus su keliais pastaraisiais metais? Ar tai, kad šiemet geresnis bulvių derlius nei pernai turi įtakos bulvių kainai? 

Vidutinė bulvių šviežiam vartojimui kaina Europoje yra apie 30 cnt/kg, Lietuvoje, priklausomai nuo veislės, dydžio, perkamo kiekio ir kitų parametrų, bulvių kaina ūkiuose svyruoja nuo 25 iki 35 ct/kg. Kokie bus bulvių kainų pokyčiai dar per anksti prognozuoti, nes neaišku, kokios kokybės bulvės suvežtos į saugyklas, ar jo gerai sandėliuosis ir kt.

Lyginant su praėjusiais metais, Vakaruose šviežiam vartojimui bulvių kaina yra aukštesnė, nei praėjusiais metais, augintojai įvertina padidėjusią išauginimo savikainą, Lietuvoje – maksimali bulvių kaina yra sumažėjusi 5 ct/kg.

Minėjote, kad augintojai turi iš anksto pasirūpinti sėkline medžiaga, nes jos trūks rinkoje. Kodėl atsirado jos stygius? Ar augintojams sudarytos palankios sąlygos įsigyti sėklines bulves? Ar ūkininkai daugiau jos perka ar vis dar jiems priimtiniau sodinti savo ūkyje pasiruoštas ūkines bulves?

Jei augintojai dėl vienų ar kitų priežasčių apsispręs šiemet nepirkti sėklinių bulvių, jų rinkoje gali ir nepritrūkti, o kaina – žymiai nepadidėti. Tokį sprendimą paprastai priima smulkesni augintojai ir sodina savo ar kolegos ūkyje paruoštas ūkines bulves.

Per LDAA ataskaitinį susirinkimą šių metų kovą sakėte, kad „Freshfel Europe“ konferencijoje kalbėta, kad ateityje ant pakuočių atsispindės ir tai, kokį anglies pėdsaką palieka užauginta produkcija. Dėl to ruošiami ir nauji teisės aktai. Ar yra naujienų šia tema?

Kol kas ta tema naujienų neturiu, reikia laukti sekančios konferencijos.