Tragedija Vilniaus Viršuliškių mikrorajono daugiabutyje, kuomet dėl sprogimo ir kilusio gaisro žuvo du žmonės, o trisdešimt šeimų neteko namų, daugelį privertė susimąstyti, ar jų name tinkamai užtikrinama gaisro ir sprogimų prevencija. Kas už tai atsakingas ir kokių priemonių būtina imtis norint daugiabutyje gyventi saugiai pasakoja daugiabučių administravimo ir priežiūros įmonės energetikos ir gaisrinės saugos ekspertas Andžejus Gabrunas.  

Reguliari daugiabučio techninė priežiūra - privaloma

Siekiant užtikrinti daugiabučių namų gyventojų saugumą įstatymai numato privalomąją daugiabučių inžinerinių sistemų techninę priežiūrą. Ją atlieka daugiabučio namo administratorius. Jeigu daugiabutis valdomas įsteigus butų savininkų bendriją, techninę sistemų apžiūrą ir remontą privalo organizuoti bendrijos primininkas.

„Techninės priežiūros specialistams nustačius esminius sistemų, tokių kaip elektros, priešgaisrinės saugos, vėdinimo, vandentiekio ir nuotėkų, techninius trūkumus, jie privalo nedelsiant imtis priemonių pašalinti gedimus. Jeigu nustatyti trūkumai nekelia pavojaus gyventojų saugumui, dėl tokių darbų atlikimo sprendžia butų savininkai,“ – sako specialistas.

Tuo tarpu už dujų ūkio sistemos veikimą (sandarumą) daugiabutyje atsakomybė gali priklausyti tiek administratoriui ar bendrijos primininkui, tiek dujas tiekiančiai įmonei, priklausomai nuo to, kaip apibrėžtos atsakomybės ribos konkretaus daugiabučio atveju. 

Gaisrą gali sukelti sena elektros instaliacija

Seno daugiabučio gyventojai, norintys sumažinti gaisro riziką, turėtų įsitikinti, kad jų name yra atnaujinta elektros instaliacija. Paprastai tokiuose daugiabučiuose esanti elektros instaliacija yra netinkama naudoti dėl padidėjusio gyventojų elektros poreikio, o juos dengianti izoliacinė medžiaga dažnai yra sutrupėjusi ir apdegusi.Vadovaujantis elektros įrenginių įrengimą bei saugą, taip pat gaisrinės saugą nustatančioms taisyklėmis, tokia elektros instaliacija yra netinkama eksploatuoti.

Pasak A. Gabruno, net ir esant techniškai tvarkingai elektros instaliacijai, būtini reguliarūs jos patikrinimo ir priežiūros darbai. „Turi būti reguliariai valomos dulkės, paveržiami kontaktai, atliekami elektrofizikiniai matavimai, tikrinama ar nėra nelegaliai sumontuotos elektros instaliacijos, ar visos elektros įrenginių sujungimo vietos tinkamai sujungtos, užsandarintos, ar tvarkingas bendro naudojimo apšvietimas,“ – teigia „Civinity Namai“ atstovas.

Nevalytais vėdinimo kanalais gaisras gali išplisti į visą daugiabutį

Norint išvengti gaisro plitimo daugiabutyje, būtina pasirūpinti ir jame įrengta natūralia oro išmetimo ventiliacine sistema, reguliariai ją valyti. Daugiabučio vėdinimo kanaluose per laiką su ištraukiamu oru ima kauptis dulkės, šiukšlės, riebalai. Virtuvėje naudojami gartraukiai ištraukdami orą kartu surenka ir jame esančias riebalų daleles, kurios vėdinimo kanalus ilgainiui padengia riebalų sluoksniu, o riebalai yra geras degimo šaltinis gaisrui greitai išplisti.  

Pasak A. Gabruno, jeigu vėdinimo/ištraukimo sistema reguliariai nevaloma, o bute kyla gaisras, jis greitai gali pasiekti riebalais apėjusius vėdinimo/ištraukimo kanalus ir išplisti per visą daugiabutį, o vėdinimo/ištraukimo kanalų gesinimas yra itin sudėtingas.

Daugiabučių gyventojams ne tik rekomenduojama reguliariai pasirūpinti vėdinimo kanalų valymu. Jų valymas ir dezinfekavimas privalomas pagal statybos techninį reglamentą. 

Draudžiama laikyti sprogstamas ir degias medžiagas

Gaisrinės saugos reikalavimuose numatyta bendra taisyklė, kad daugiabučiame name negali būti laikomos jokios sprogstančios ar degios medžiagos.

„Draudžiama tiek bute, tiek daugiabučio rūsyje laikyti sprogstamas ir degias medžiagas, tokias kaip kuras, aerozoliai, suspausto oro, dujų balionai, dažai ir pan. Nuo šių metų pabaigos dujų balionai gyvenamuosiuose namuose bus draudžiami, todėl vis dar juos naudojantys gyventojai turėtų suskubti jų atsisakyti,“ – teigia A. Gabrunas.

Namuose būtina laikytis gaisrinės saugos reikalavimų

Gaisrai, kylantys butuose, kelia didelį pavojų viso daugiabučio namo gyventojams. Dėl to būtina nepamiršti ir priešgaisrinės saugos reikalavimų bei pasirūpinti saugos priemonėmis.

Namuose gyventojai turėtų įsitikinti, kad jame esanti elektros instaliacija yra tvarkinga, nenaudoti elektros kištukinių lizdų šakotuvų (dvišakių, trišakių). Taip pat namuose būtina atsargiai elgtis su bet kokios atviros liepsnos šaltiniais: nepalikti be priežiūros gaminamo maisto, degančių židinių, žvakių, pastarųjų nedeginti prie daiktų, kurie gali užsidegti. „Kiekviename bute taip pat rekomenduojame reguliariai tikrinti dūmų detektorius, turėti gesintuvą ir patikrinti jo galiojimo laiką,“ – sako A. Gabrunas.

Būtina užtikrinti sklandžią evakuaciją nelaimės atveju

Daugiabučių namų bendrojo naudojimo laiptinėse, koridoriuose, balkonuose, avariniuose išėjimuose  draudžiama laikyti daiktus, trukdančius žmonių evakuacijai gaisro atveju. Taip pat draudžiama užtverti, užkrauti praeigas rūsiuose, džiovyklose, balkonuose.

„Susiduriame su dažna problema, kai daugiabučių gyventojai namo laiptinėse ar rūsio bendrosiose patalpose nusprendžia laikyti tam tikrus nebenaudojamus daiktus, tokius kaip statybinės medžiagos, baldai, pasitaiko ir šiukšlių. Gaisro atveju itin svarbi greita gyventojų evakuacija, todėl bet kokie daiktai, kuriais užstatomi praėjimai, yra draudžiami, kelia didelę riziką visiems namo gyventojams bei padidina riziką greitai išplisti gaisrui“ – komentuoja „Civinity Namai“ ekspertas.

Sklandžiai evakuacijai taip pat būtina užtikrinti, kad daugiabučių bendro naudojimo koridorių, avarinių išėjimų durys, liukai nebūtų rakinami. 

Ne visi techninę priežiūrą atliekantys specialistai yra apsidraudę 

Nors daugiabučių namų techninė inžinerinių sistemų priežiūra Lietuvoje yra privaloma, ją atliekantiems specialistams keliami reikalavimai skiriasi. Vienas iš jų – privalomas civilinės atsakomybės draudimas.

Daugiabučių namų administratoriams civilinės atsakomybės draudimas yra privalomas, be jo įmonės negali vykdyti veiklos. Taigi, nutikus nelaimei ir paaiškėjus, kad administratorius savo pareigas vykdė netinkamai, dėl jo padarytą žalą atlygintų draudikas.

Tuo tarpu daugiabučių bendrijoms ir jų pirmininkams toks reikalavimas nėra privalomas.