Ūkininkai Erika ir Tadas Bėliakai braškių ūkį pradėjo kurti daugiau kaip prieš dešimtmetį. Pradėję vos nuo kelių lysvių, šiandien jie – didžiausi Biržų krašto braškių augintojai. Moderniame uogininkystės ūkyje sėkmingai taikomos inovatyvios technologijos.

Prieš pradėdami Tado gimtajame Suosto kaime auginti braškes, Bėliakai ilgai svarstė, kokia žemės ūkio veikla užsiimti.

„Pasirinkome auginti braškes, nes tai skanios ir vertingos uogos, pačios populiariausios Lietuvoje“, – pasakojo T. Bėliakas.

Braškių auginimo versle labai svarbios žinios – Tadas ir Erika braškių auginimo paslapčių sėmėsi iš specialios literatūros, dalyvavo daugybėje seminarų. O lemiamą faktorių plėtojant modernų ūkį atliko Europos Sąjungos parama –  ūkininkai parengė ir įgyvendino ne vieną investicinį projektą.

2015 metais Suosto kaime jie įveisė pirmąją verslinę plantaciją su naujausiomis technologijomis. Pastaruoju metu 5,5 ha uogynas išsidėstęs keliuose laukuose, kur auginama 15 skirtingo ankstyvumo veislių. Braškės auginamos su laistymo ir tręšimo lašelinėmis sistemomis, nes karštomis vasaromis be jų neįmanoma išsiversti.

Po šešerių intensyvių braškių auginimo lauke metų šeima nusprendė pasistatyti šiltnamį, kad pirmąsias uogas rinkai galėtų pasiūlyti dar anksčiau. Dabar ūkininkai turi įsirengę jau beveik 30 arų modernių šildomų šiltnamių, kuriuose braškės dera nuo gegužės pradžios. Šį pavasarį startuos dar 0,5 ha šiltnamių statyba. Juose bus kompiuterizuota laistymo ir oro drėgmės kontrolė. Pasak Tado, su Lenkijos ar Ispanijos ūkiais uogų rinkoje pakovoti įmanoma tik įdiegus modernias technologijas.

Šiltnamyje auginamos pačios ankstyviausios ir vėlyviausios braškės. Darbai čia prasideda jau kovo mėnesį. Šiltnamiuose uogos auginamos 1,3 m aukštyje įrengtuose stelažuose, 45 l talpos durpių maišuose su laistymo ir tręšimo lašeline sistema. Šiltnamyje augalams sukuriamos optimalios sąlygos: laistymas, tręšimas, vėdinimas, apsauga nuo išorės faktorių, ligų ir kenkėjų.

Pasak Bėliakų, braškių auginimas yra labai rizikingas verslas. Ūkininkai papasakojo, kad pavasaris jiems visada kelia didelį nerimą, nes būtent tada dažniausiai nuo šalnų nukenčia ankstyvųjų veislių braškės.

Braškių augintojai jau išmoko pagrindines pamokas – be priedangų ankstyvųjų braškių geriau neauginti, neverta rizikuoti. Kitos pamokos – sausrų ir liūčių poveikis.

Dar vienas uogų augintojų galvos skausmas – sezoninių darbininkų stygius kaime. Kai prasideda sezonas, ūkininkai per trumpą laiką turi nuskinti tonas uogų. Be sezoninių darbininkų didesni uogynai to padaryti negali.

Bėliakų teigimu, lietuviškų braškių rinkoje dar trūksta. Išnaudojant šiltnamių galimybes, Bėliakų ūkyje užauginami du braškių derliai per metus. Norėdami prailginti uogų derėjimo laikotarpį, uogyne ir šiltnamyje jie augina skirtingo ankstyvumo veisles. Anksčiausiai, jau gegužę, prasideda braškių sezonas šiltnamyje, paskui jis tęsiasi laukuose iš agrodanga dengtų lysvių. Šiltnamyje uogų derlius džiugina ir rugpjūtį–spalį. Uogų derlių ūkio savininkai realizuoja vietinėje ir užsienio rinkoje.