Netoli Pasvalio esančiame Aukštikalnių kaimo obelyne – kasmetinis rudeninis sujudimas. Šimtatūkstantiniame obelų sode dabar pats obuolių skynimo įkarštis. Sode triūsiantis ūkininkas Arvydas Paškevičius įsitikinęs, kad gardų obuolį užaugina ne tik tinkama žemė, bet ir pagarba bei šiltas žodis obeliai.

Obelynas Aukštikalnių kaime buvo įveistas dar prieš 70 metų. Tik dabar jis – gerokai pasikeitęs ir išsiplėtęs. Šiame sode šiuo metu auga net 250 tūkst. obelų.

Anot pasvaliečio sodininko A. Paškevičiaus, pasodinus naują obelį svarbu ne tik ją laistyti, bet ir nuolat pakalbinti. „Už rūpestį ir priežiūrą obelys visada dosniai atsilygina“,  – sako bendrovės „Aukštikalnių sodai“ vadovas A. Paškevičius.

Obelyno paslaptis – molinga Pasvalio žemė

„Obuolius auginame pagal griežtus Nacionalinės žemės ūkio ir maisto kokybės sistemos reikalavimus, rūpinamės kiekvienu medžiu“, – pasakoja sodininkas A. Paškevičius.

Jis skaičiuoja, kad vidutiniškai kasmet beveik 200 hektarų sode prinoksta 3–3,5 tūkst. tonų obuolių. Dalis „Aukštikalnių sodų“ derliaus keliauja tiesiai į parduotuvių lentynas.

Čia pirkėjai gali mėgautis traškiais ir sultingais „Auksis“, „Noris“, „Ligol“ ir kitų veislių obuoliais, sunokusiais Pasvalio rajone, kur dirvožemis itin tinkamas vaismedžiams auginti. „Molinga žemė yra turtinga natūralių mineralinių medžiagų ir ne taip greitai išdžiūsta, todėl mūsų sodas pakankamai atsparus sausroms“, – atskleidžia A. Paškevičius, kuris dideliame sodininkystės ūkyje sukasi jau daugiau nei 30 metų.

„Aukštikalnių sodų“ vadovas A. Paškevičius planuoja, kad šiemet, kaip ir kasmet, maždaug 600–700 tonų obuolių iš ūkio keliaus į parduotuves.

Patarimai, kad obuolio skonis būtų geriausias

Kad sunokę lietuviški obuoliai kuo ilgiau išsaugotų savo savybes, augintojas pataria juos laikyti šaldytuve. „O jeigu parsinešėte namo dar ne visiškai sunokusį obuolį, tada įdėkite jį į plastiko maišelį kartu su bananu ir palikite kambario temperatūroje. Obuolys greitai sunoks ir atskleis geriausias savo skonio savybės“, – patarimu dalijasi sodininkas.

Pasak A. Paškevičiaus, obuolių rūšių yra daug ir įvairių, tad svarbu nuolat ragauti naujų ir išsirinkti mėgstamiausią. „Mūsų auginamų obelų vaisiai paprastai nėra tokie ryškiai saldūs kaip atvežtiniai. Valgant lietuvišką obuolį, saldumas neužgožia kitų poskonių, leidžia jiems išsiskleisti“, – teigia pašnekovas.

Jis atkreipia dėmesį, kad obuolio išorėje užkoduota visa informacija apie šviežumą. Jeigu odelė susiraukšlėjusi, o kotelis sausas kaip degtukas – vaisius nebėra šviežias, jis jau praradęs dalį vertingųjų savybių. Tad geriau rinktis kitą ir daug vaisių valgyti tada, kai yra pats sezono įkarštis, derliaus pikas.