Tarp daržovės, gėlės ar net vaisiaus statuso nuolat laviruojantis rabarbaras – dažnai primirštamas skanėstas. Sultingi rabarbarų lapkočiai dėl savito malonaus skonio tinka gardinti įvairius patiekalus, gaminti sirupus ir įvairius gėrimus: spausti sultis bei ruošti vitaminais praturtintus  kokteilius. Šviežias rabarbarų derlius – jau parduotuvių lentynose, o juos auginanti ūkininkė Jurgita Krištopaitienė pasakoja, kodėl rabarbarus galima valgyti tik vasaros pradžioje, kaip juos išsirinkti ir įvairiau panaudoti.

„Rabarbarai yra daržovė. Tie, kas linkę juos priskirti vaisių kategorijai, veikiausiai taip galvoja dėl plataus panaudojimo desertuose. Be to, sumaišties įneša ir gaivus, kiek rūgštokas skonis, kurį, vedini sentimentų, daugelis įpratę skanauti su medumi ar cukrumi“, – pokalbį apie rabarbarus pradeda daugiau nei dešimtmetį juos auginanti ūkininkė Jurgita Krištopaitienė.

Pasakodama apie rabarbarų naudą ir panaudojimo galimybes, J. Krištopaitienė šią daržovę prilygina vaistui, mat juose itin apstu vitaminų ir naudingųjų medžiagų: organinių rūgščių, antioksidantų, skaidulų, vitaminų C ir K, mangano, kalio, beta karotino. Rabarbarai taip pat nuo seno naudoti kaip vidurius laisvinantis ir žarnyno aktyvumą skatinantis vaistas.

Anot ūkininkės, būtina žinoti, jog rabarbarų lapkočius kaip maistą ar vaistą geriausiai naudoti iki liepos mėnesio – vėliau keičiasi augalo cheminė sudėtis, lapkočiuose didėja oksalo rūgšties koncentracija ir daržovė gali tapti net pavojinga, pavyzdžiui, inkstų ligomis sergantiems žmonėms. Dėl didelio oksalo rūgšties kiekio niekada negalima valgyti rabarbarų lapų – žmogaus organizmui naudingi ir saugūs tik augalo lapkočiai.

Ne visus rabarbarus būtina nulupti

Besirenkantiems rabarbarus ūkininkė primena atkreipti dėmesį į stiebų būklę – jie turi būti ne itin stori, standūs, tvarkingai atrodantys. Įdomu tai, jog ne visi rabarbarai yra vienodi – skirtingos jų veislės skiriasi spalva, poskoniais ir tekstūra.

„Pavyzdžiui, mūsų rabarbarai yra desertinės veislės, todėl pasižymi išskirtine rausva spalva, kuri gali papuošti bet kokius patiekalus. Be to, sezono pradžioje nuo šios veislės lapkočių nereikia nulupti odelės – ji švelni, plona ir greitai suverda. Kitų rūšių rabarbarams tenka ir odeles palupti, ir pavalyti, ir lapus atsakingai nuskabyti“, – pataria ūkininkė ir atkreipia dėmesį, jog rabarbarai yra gana greitai leipstanti daržovė, tad ją įsigijus, reikėtų suvartoti kaip įmanoma greičiau. Tiesa, šaldytuve rabarbarus įmanoma išsaugoti šviežius kiek ilgiau – tuomet reikėtų įsukti lapkočius į sudrėkintą audeklą ir laikyti šaldytuvo daržovių skyriuje.

Šiaulių rajone smidrų ir rabarbarų šeimos ūkį su vyru valdanti J. Krištopaitienė pasakoja, kad rabarbarų auginimo patirties bei subtilybių sėmėsi Danijoje. Kai Lietuvoje pradėjo auginti šią daržovę, ji buvo pažįstama, bet dar ne taip plačiai naudojama kaip pastaraisiais metais.

„Rabarbarai yra labai universali ir nuostabaus skonio bei kvapo daržovė. Be to, žavėjo, kad ji yra nereikli – vienoje vietoje gali augti daugybę metų, puikiai atlaiko šalnas, tad tinkamai parinkus žemę ir deramai prižiūrint, per sezoną galima užauginti gausų derlių. Mes kiekvieną sezoną užauginame apie 5 tonas rabarbarų“, – pasakoja J. Krištopaitienė.

Kvapnusis rabarbarų čatnis

Reikės: 400 g rabarbarų, 100 g cukraus, 100 g obuolių sidro acto, 20 g tarkuoto imbiero, 1 cinamono lazdelės, pusės šaukšto maltų gvazdikėlių, trupučio vanilės ekstrakto.

Gaminame: Rabarbarus nuplaukite, pašalinkite lapus, supjaustykite nedideliais gabalėliais. Sudėkite į puodą kartu su likusiais ingredientais ir užkaiskite. Virkite ant vidutinės ugnies apie 1,5 valandos. Rabarbarai turi sutirštėti, karamelizuotis. Dar karštą masę supilkite į sterilius indelius, uždenkite, atvėsinkite ir laikykite vėsioje vietoje. Taip ruoštą čatnį galima laikyti net keletą mėnesių. Puikiai dera su sūriais, žvėrienos patiekalais. Skanaus!