Dzūkai: bulvių dar nenukasė, ko gero, tik girtuokliai ir tinginiai

Dzūkai jau nukasė paskutines bulves.

„Mes kvatojome, kad jei kieno bulvės dar nenukastos, tai tik girtuoklių ir tinginių“, – juokiasi Lazdijų kultūros centro Teizų laisvalaikio salės tautinių šokių kolektyvo „Trepsiukas“ nariai ir jų vadovė Angelė Laukionienė.

Šiais laikais retai pamatysi kaime bulviakasį, kokį mena mūsų senoliai: žemę ariant arklio traukiamu plūgu, o bulves iškapstant kapliukais-šakutėmis, ir surenkant rankomis. Dabar šiuos darbus dažniausiai atlieka technika, tačiau šokių kolektyvo „Trepsiukas“ nariai jau trejus metus puoselėja senąją tradiciją ir bulves kasa taip, kaip kadaise tai darė jų tėvai bei seneliai.

„Tai jau trejus metus besitęsianti tradicija“, – patikina Angelė.

Ji pasakoja, kad šiemet kolektyvas dalyvauja daugybėje renginių, todėl bulviakasis šiek tiek vėlavo. Vis dėlto šios tradicijos atsisakyti negalima.

„Tai mūsų kolektyvo tradicija, nors bulves kasėme jau kone paskutiniai. Kai arklys aria žemę, o rankose – kapliukai, krepšiai pildosi bulvėmis, atgyja mūsų senolių papročiai ir kaimo gyvenimo dvasia“, – sako kolektyvo vadovė.

Šiemet tradicinis „Trepsiuko“ bulviakasis vyko kolektyvo šokėjo Vaido Babarsko tėvų sodyboje Paliūnų kaime.

„Čia susibūrėme ne tik bulvių kasti, bet ir prisiliesti prie senųjų kaimo tradicijų, prisiminti, kaip mūsų tėvai ir seneliai dirbo žemę – arkliuku ardami vagas, o bulves iš po žemių žarstydami kapliukais ir rinkdami rankomis. Nuoširdžiai dėkojame Vaidui ir jo tėveliams už svetingumą, šiltą priėmimą ir galimybę pabūti tikroje kaimo tradicijų aplinkoje!“ – nepamiršta padėkoti Angelė.

Pasak jos, kasmet bulvės kasamos vis kito kolektyvo nario sodyboje. Taip ne tik tęsiama tradicija, bet ir stiprinamas bendruomeniškumas, o kiekvienas bulviakasis tampa proga susiburti, pabendrauti ir kartu prisiminti senąjį kaimo gyvenimą.