Kodėl medžių lapai rudenį nusidažo skirtingai?

Dalis žmonių iki šiol tebemano, kad lapai pakeičia spalvą tik dėl šalnų. Iš tiesų lapų nusidažymas skatinamas dėl šilumos ir šalčio svyravimų. Staigiai pašalus, labiau tikėtina, kad atsiras daugiau rausvų lapų. Esant šiltesniam orui – gelsvų. Bet kodėl tada jie nusidažo skirtingai?

Žalią lapo spalvą lemia gausiausiai jame esantis pigmentas – chlorofilas. Kai orai atvėsta, o rudens dienos tampa trumpesnės už naktis, lapai ima vis sparčiau geltonuoti ir raudonuoti ne todėl, kad jie miršta, bet dėl įvairiausių juose vykstančių procesų.

Geltonuose lapuose vyksta vienokie spalvą keičiantys procesai, o raudonuose kitokie. Kai chlorofilo gamyba nutrūksta, dauguma lapų pageltonuoja, nes ši spalva jau yra lapuose, tačiau augimo sezono metu ją užgožia žalios spalvos pigmentas.

Keičiantis lapo spalvai aprūpinimas medžiagomis pamažu irgi uždaromas. Netekęs maitinimo lapas galiausiai nukrenta. Taigi, medžiai lapus meta, nes taip persijungia į savotišką energijos taupymo, žiemos miego režimą.

Nustatyta, kad geltonos lapų spalvos Europoje yra daugiau, o štai rytinėje Šiaurės Amerikos pakrantėje daugiau raudonos. Tai bandoma paaiškinti skirtinga medžių evoliucija skirtinguose žemynuose ir tokia jų savisauga prieš kenkėjus.