Pieno rinkoje proveržio nematyti: spaudimas supirkimo kainoms išlieka
Globalioje pieno produktų rinkoje jaučiamas vis didėjantis spaudimas pieno gamintojams. Pieno produktų prekybos aikštelės "Global Dairy Trade" (GDT) paskutinės prekybos sesijos duomenys signalizuoja pieno gamintojams, jog geresnių pieno supirkimo kainų dar teks palaukti.
Birželio 2 d. vykusios prekybos sesijos metu GDT indeksas nukrito 0,6 proc. – iki 1 214 punktų.
Tai nėra kritiškas signalas visai rinkai, bet parodantis, kad pieno produktų rinkoje vis dar nepavyksta pasiekti proveržio, o spaudimas žaliavinio pieno supirkimo kainoms ir toliau turėtų išlikti.
Per pastarąsias dvi dar ankstesnes prekybos sesijas GDT indeksas nežymiai išaugo (atitinkamai 1,5 ir 0,6 proc.), bet jos nekompensavo prieš tai užfiksuotų neigiamų reikšmių, kai indeksas smuko 3,4 proc. (balandžio 7 d.) ir 2,7 proc. (balandžio 21 d.).
Taigi, neigiamas indekso pokytis birželio 2 d. sesijoje kol kas nesudaro prielaidų tikėtis pozityvių pokyčių bent jau artimiausiu metu.
Okeanijos zonos GDT platformos rezultatai Europą pasiekia maždaug po 1,5-2 mėnesių. GDT nėra tiesioginis kainų prognozuotojas Lietuvai, tačiau jis atspindi bendras pasaulinės pieno produktų rinkos nuotaikas.
Mūsų šalyje didžiąją pieno supirkimo rinkos dalį kontroliuoja keli stambūs perdirbėjai, todėl susidaro oligopsoninės rinkos požymių. Tačiau perdirbėjų galios nereikėtų pervertinti – žemas pieno supirkimo kainas lemia ir silpna ūkių derybinė galia.
Dalis Lietuvos pieno kooperatyvų daugiausia veikia kaip žaliavinio pieno surinkimo ir realizavimo organizacijos. Toks modelis leidžia stiprinti derybinę galią, tačiau sukuria ribotas galimybes generuoti papildomą pridėtinę vertę nariams, nes kooperatyvai nedalyvauja aukštesnėse vertės grandinės stadijose – pieno perdirbime ir galutinių produktų realizavime.
Pasaulinėje rinkoje išlieka pakankama pieno produktų pasiūla, todėl kol kas nėra veiksnių, galinčių reikšmingai paskatinti kainų augimą.
Kadangi Lietuvos pieno sektorius yra orientuotas į eksportą, ilgalaikėje perspektyvoje pieno supirkimo kainų kryptį pirmiausia lemia pasaulinės pieno produktų kainos, o rinkos struktūra daugiau veikia tai, kaip sukuriama vertė pasiskirsto tarp grandinės dalyvių.
