Pasaulinė pieno rinka signalizuoja augimą, Lietuvoje – kainos tyliai ritasi žemyn

Per paskutinę prekybos sesiją pieno produktų prekybos platforma „Global Dairy Trade“ (GDT) jau trečią dekadą iš eilės demonstruoja augimą. Vasario 3 dieną vykusios prekybos metu GDT indeksas kilstelėjo net 6,7 proc. – iki 1 161 punkto.

GDT indekso duomenys rodo, kad tokio impulsinio augimo nebuvo beveik 4 metus. Pabrėžtina, kad GDT indeksas augimą fiksuoja jau trečią prekybos sesiją iš eilės. Sausio 6 d. indeksas kilo 6,3 proc., o sausio 26 d. – 1,5 proc. Taigi, galima tvirtinti, kad pieno produktų paklausa globalioje rinkoje įgijo daugiau ar mažiau tvaresnes tendencijas.

Per paskutinę prekybos sesiją brango visi be išimties produktai. Stulbinantį augimą demonstravo rinkai didelę įtaką darantys nugriebto pieno ir nenugriebto pieno miltai (atitinkamai +10,6 proc. ir 5,3 proc.). Sviestas brango 8,8 proc., o sviesto miltai – 6,4 proc.

Kainų augimas fiksuotas ir prekiaujant sūriais. Cheddar sūris brango 3,8 proc., o Mozzarella net 10,6 proc.

Pieno produktų prekybos platforma GDT priklauso Naujosios Zelandijos kooperatyvui „Fonterra“, o Okeanijos zonoje fiksuojamos tendencijos Europą pasiekia maždaug po 1,5-2 mėnesių.

Kokias galima daryti preliminarias išvadas?

Žaliavinio pieno gamyba pasaulyje per pastaruosius 2 metus kito ne itin reikšmingai. Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) duomenimis, 2024 m. ši gamyba sudarė 982 mln. t (+1,4 proc. daugiau, nei 2023 m.), o 2025 metams buvo prognozuojamas 1 proc. (apie 992,7 mln. t) augimas.

Ar teigiami pokyčiai GDT prekyboje, kai matome didėjančią pieno produktų paklausą daro įtaką ir pieno supirkimo kainoms? Bent jau to pagrįstai turėtų tikėtis pieno gamintojai.

Tačiau situacija Lietuvoje, skirtingai nuo kitų Europos šalių rinkų, kol kas prastėja. Patikslintais „Eurostat“ duomenimis, Lietuvoje vidutinė pieno supirkimo kaina 2025 m. gruodį siekė 43,19 Eur už 100 kg žaliavos. Šis rodiklis Lietuvą minėtą mėnesį nubloškė į priešpaskutinę vietą Europos Sąjungoje.

Lenkijoje vidutinė pieno supirkimo kaina pernai gruodį siekė 47,58 Eur, Latvijoje – 45,02 Eur, Estijoje – 49,82 Eur.

Aktualus ir vertinimas, kokiame kainų intervale per antrąjį pusmetį gyveno kaimynai. Pavyzdžiui, Latvijoje pieno supirkimo kainos nuo 2025 m. liepos mėnesio tai kilo, tai mažėjo 45,02-50,11 Eur ribose. Lenkijoje šios kainos išsibarstė 47,58-53,36 eurų intervale. Savo ruožtu Estijoje kainos buvo stabilesnės ir per pusmetį svyravo tarp 49,82-50,82 Eur už 100 kg, tai yra svyravimų intervalas sudarė tik vieną eurą.

Lietuvoje kainų svyravimas buvo didesnis, nei kaimyninėse rinkose ir siekė beveik 8 eurus.

Lietuvoje kainos ritasi žemyn

Nuo 2026 metų pradžios pieno supirkimo kainos, ypač smulkiems ir net vidutiniams ūkiams, kaip socialiniame tinkle „Facebook“ dalinasi ūkininkai, dar labiau sumažėjo. Nors kai kurie pieno gamintojai teigia apie jiems mokamą 10-15 centų už kg kainą, vis dėlto dokumentais tokie pranešimai paprastai nepatvirtinami.

Žemės ūkio ministerija, kaip formuojanti žemės ūkio politiką institucija, tarsi turėtų rasti svertų, kad pieno supirkėjai su pieno gamintojais elgtųsi sąžiningiau. Deja, ministras Andrius Palionis kol kas yra daugiau stebėtojo vaidmenyje, o sprendimų, kurie pagerintų pieno gamintojų situaciją kol kas nėra.

Ministras kalba apie tai, jog tariamasi dėl galimos paramos pieno gamintojams Briuselyje, bet realių pokyčių kol kas nėra.  

Iškreiptą situaciją rinkoje iliustruoja net kooperatyvo „Žalioji lanka“ padėtis. Jo direktorė Nijolė Barkauskienė gruodžio viduryje gavo pranešimą, kad nuo sausio vienas didžiausių šalies perdirbėjų „Rokiškio sūris“ pieno iš kooperatyvo nebesupirks, o sutartis galios tik iki vasario 14 dienos.

Lietuvoje pieno perdirbimo rinka yra stipriai koncentruota kelių didžiųjų įmonių rankose ir net kooperacija, panašu, nepadeda sustiprinti ūkininkų derybinių galių.

Šiek tiek anksčiau nė vienas pieno perdirbėjas, nors ir buvo į juos kreiptasi, „Agrobitei“ nekomentavo situacijos dėl ženklaus žaliavinio pieno supirkimo kainų mažinimo.