Rokiškio rajono ūkininkams ši savaitė – labai įtempta. Pirmadienį surengtas protestas, antradienį – tarybos posėdis, iki vasario pabaigos Rokiškyje planuojama įspėjamoji akcija, o, jeigu nebus atsižvelgta į žemdirbių reikalavimus, kovą šalies ūkininkai jau rinksis į Vilnių, kur prie Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) bus surengtas rimtas streikas.

Susidarė dėl krizės

Primename, kad vasario 6 dieną, pirmadienį, protestuodami dėl pieno supirkimo kainų prie pagrindinių perdirbėjų ir prekybininkų administracijos pastatų šalyje žemdirbiai statė žalius kryžius ir piktinosi žemomis pieno supirkimo kainomis. Tokia akcija surengta ir Rokiškyje, čia prie akcinės bendrovės „Rokiškio sūris“ piketavo daugiau kaip šimtas Aukštaitijos regiono ūkininkų, tarp kurių buvo ir keletas rokiškėnų.

Tądien protestuotojų delegaciją priėmė šios įmonės vadovas Dalius Trumpa. Pokalbis už uždarų durų vyko gerą valandą.

„Lietuvoje mokamos pieno supirkimo kainos susiklostė dėl labai blogos krizinės situacijos eksportinių produktų rinkoje. Padėtis – tokio masto, kad kiekviena įmonė atskirai negali jos išspręsti. Savo  produkciją parduodame tokia kaina, kokia ji yra rinkoje ir tai labai gerai, jeigu iš viso parduodame, nes stipriai sumažėjusi ne tik kaina, bet ir paklausa“, – po susitikimo su ūkininkais sakė D. Trumpa.

Palaiko protestuotojus

AB „Rokiškio sūrio“ mokama pieno supirkimo kaina ūkininkams tiesiogiai priklauso nuo eksportuojamų produktų kainos ir jų paklausos. Pasak šios įmonės vadovo, jeigu gamykla kiekvieną dieną negaus 1400 tonų pieno, tai pastatai ir darbuotojai bus nebereikalingi.

„Pernai pieno produktų kaina ir paklausa labai kilo, todėl mūsų įmonė turėjo galimybę mokėti beveik didžiausias kainas Europoje. Deja, dabar netikėtai visiems yra ne kainų mažėjimas, o tiesiog griūtis. Viena viltis, kad po to kainos smarkiai kils. Bijau ir pagalvoti, kad mažėjimo tendencija išsilaikys ilgesnį laiką, du tris mėnesius, kai Lietuvos pieno sektoriuje gali įvykti nepataisomos pasekmės. Todėl puikiai suprantu ūkininkų akcijas, kai pienas pilamas į laukus, ir joms pritariu, nes reikia atkreipti valdžios dėmesį. Be jos įsikišimo per keletą mėnesių ilgam arba visam laikui galime sužlugdyti Lietuvos pieno pramonę, įskaitant ir ūkininkus“, – kalbėjo D. Trumpa.

Kaip vieną iš greitų veiksmų, galinčių išgelbėti susidariusią padėtį, jis įvardino skubų intervencinių pirkimų mechanizmo naujomis kainomis, atitinkančiomis realybę, inicijavimą, ir tai padėtų stabilizuoti rinką.

Pažiūrės ar ištesės

Po susitikimo savo komentarą pateikė ir Rokiškio rajono ūkininkų sąjungos vadovas Mindaugas Petkevičius, tvirtinęs, kad buvo užduota daug klausimų, todėl situacija maždaug aiški, nes įmonė linkusi derėtis, klausyti.

„Ar taip yra išties, galėsime pažiūrėti, stebėsime ar jų pažadai, apie kuriuos kalbėjome šiame susitikime, bus įgyvendinti. Pasitikslinau kaip bendrovės atstovai reaguoja į klausimus dėl nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo, rizikos valdymo fondo, sąžiningos prekybos, sutarčių sudarymo. Taip pat kalbėjome apie pieno supirkimo kainas, tačiau jie nieko pažadėti negalėjo, faktas tas, kad Estijos ir Latvijos pieno gamintojams mokama kaina už pieną yra didesnė“,– kalbėjo M. Petkevičius.

Pasak pašnekovo, šiai dienai natūralaus pieno supirkimo kaina, priklausomai nuo supirkėjo, svyruoja nuo 18 iki 35 centrų už litrą, jai įtakos turi pieno riebumas, baltymingumas, o parduotuvėje vienas litras pieno kainuoja apie 1, 60 Euro.

Jis pripažino, kad po šio pirmadienio protesto tikrai nebus pasiekta ryškių rezultatų, todėl jau kitą dieną rokiškėnai ūkininkai jau rinkosi į savo posėdį, kuriame priimta rezoliucija, pateikta ŽŪM. 

Kvietė apjungti jėgas

Iškart po šalies ūkininkų protesto akcijos, vasario 7-ąją, į Rokiškio rajono ūkininkų sąjungos išplėstinį tarybos posėdį susirinko arti trijų dešimčių mūsų krašto žemdirbių, daugiausiai pienininkų, iš visų dešimties seniūnijų. Susirinkime dalyvavo ir Jonas Venslovas, Lietuvos neariminės tausojamosios žemdirbystės asociacija vadovas, kvietęs kolegas ne pavieniui, atskiromis grupėmis pagal ūkininkavimo pobūdį, kovoti už žemdirbių teises, tačiau sujungti bendrai jėgas ir imtis konkrečių priemonių.

„Mes jums, pienininkams pritariame, ir nesakykime, kad čia tik grūdininkams, o čia tik bitininkui, nes mes visi esame ūkininkai, kurie turime stovėti vienas už kitą. Esame labai smarkiai išskaidyti, mes labai daug prarandame nebūdami vieningi. Jeigu jūs mus kviesite, mes jums padėsime mitinguoti“, – kalbėjo J. Venslovas.

Imsis priemonių

Pasak Rokiškio krašto ūkininkų sąjungos pirmininko M. Petkevičiaus, tądien posėdyje buvo patvirtinta rezoliucija, prie kurios jungiasi kitos Lietuvos rajonų ūkininkų sąjungos, taip pat žemdirbius vienijančios organizacijos.

„Tą pačią vasario 7-ąją šią rezoliuciją išsiuntėme Žemės ūkio ministerijai, nes ūkininkai nori atkreipti dėmesį į savo problemas. Jeigu iki kovo 1 dienos Vyriausybė nepriims jokių sprendimų, planuojama didžiulė protesto akcija prie ŽŪM. O iki tos dienos mažesnės įspėjamosios akcijos planuojamos šalies rajonų centruose, taip pat ir Rokiškyje“, – pabrėžė M. Petkevičius.

Kas rašoma dokumente?

Ūkininkų pateiktos rezoliucijos santraukoje rašoma: „Situacija Lietuvos pieno sektoriuje tapo kritinė, jau 6 mėn. mažinama žaliavinio pieno supirkimo kaina. Toliau mažėja tiek ūkių laikančių karves, tiek karvių skaičius. Lietuvoje nėra parengtos aiškiai apibrėžtos pieno sektoriaus ateities vizijos ir stabilumo užtikrinimo priemonių. Nuolat griežtėja aplinkosaugos reikalavimai, ūkininkams taikomos neproporcingai griežtos sankcijos. Šio proceso padariniai daro neigiamą įtaką ne tik Lietuvos pienininkystei, bet ir Lietuvos ekonomikai, ypač ekonominiam kaimo vietovių gyvybingumui. Pieno gamybos kaštai nedengia savikainos, o pastaruoju metu, ženkliai nukritus pieno supirkimo kainai ir drastiškai išbrangus gamybos sąnaudoms, pieno gamyba tampa neįmanoma.

Iš gamybos traukiasi ne tik smulkūs pieno gamintojai, bet ir 100 ar net daugiau karvių ūkiai. Masiškai traukiantis gyvulininkystės sektoriui, Lietuvoje susidarys didžiulis disbalansas tarp augalininkystės ir gyvulininkystės. Europos Sąjungos institucijose svarstoma, kaip didinti organinių trąšų naudojimą, tačiau Lietuvoje tokių trąšų netrukus neliks. Taip pat prekybos centrų lentynose neliks ir pieno produktų iš lietuviško pieno, o tai reikš valstybės negautas pajamas bei grėsmę krizių atveju pritrūkti pieno produktų.

Todėl šia rezoliucija reikalaujame: sąžiningų ir teisingų pieno sutarčių pasirašymo tarp ūkininko ir perdirbėjo; kad Lietuvos Respublikos ūkio subjektų, perkančių – parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymas būtų grąžintas peržiūrėti ir tikslinti socialiniams partneriams, ir kad į šį įstatymą būtų įtraukti ir prekybininkai;

grąžinti buvusias papildomas nacionalines tiesiogines išmokas už pieną bei pasiūlyti pieno gamintojams kitus finansinius instrumentus ar pagalbą; būtų sudarytos sąlygos prekiauti pienu rinkos sąlygomis, apie mažinamą pieno kainą perdirbėjai praneštų prieš mėnesį, o ne prieš kelias dienas. Taip pat, kad būtų  sudarytos galimybės ūkininkui ir perdirbėjui  sudaryti ilgalaikes kontraktuotas sutartis, kad sutarties kainą galėtų būti  susieta su ES vidutinės pieno kainos indeksu; sąžiningos ir teisingos maisto kainų tiekimo grandinės tarp ūkininko, perdirbėjo ir prekybininko; neveikiančių kooperacijos skatinimo priemonių peržiūrėjimas; neveikiančio rizikos valdymo fondo peržiūrėjimas; statantiems karvių fermas supaprastinti aplinkos vertinimo kriterijus bei pradėti praktikoje taikyti parengtus tipinius tvartų projektus. Reikalaujame sudaryti palankias sąlygas pieninio ūkio fermos projekto parengimui ir derinimui, kad procesas užtruktų ne ilgiau, nei 6 mėn.; siekiant dalinai amortizuoti prarastas pajamas, dalinai kompensuoti pieninių veislių telyčių įsigijimo išlaidas bei pieninių karvių veislės seksuotos spermos įsigijimo išlaidas“.

Kaip Vyriausybė ir ŽŪM reaguos į šį dokumentą, paaiškės jau artimiausiu metu.

Aušra Malinauskienė ("Rokiškio Sirena")