Žemės ūkio sektoriui keliami vis aukštesni tvarumo ir tuo pačiu produktyvumo reikalavimai. Regis, sunkiai suderinamas užduotis, tokias kaip užtikrinti tolygų maisto tiekimą augančiai pasaulio gyventojų populiacijai, laikytis Žaliojo kurso krypties, rasti klimato kaitos keliamų iššūkių sprendimus, prisidėti prie biologinės įvairovės išlaikymo, žemės ūkio sektoriui įvykdyti padeda šiuolaikinės technologijos. Mokslininkai juokauja, kad dabar žemės ūkio techniką modernumu kartais galima palyginti su kosminiais erdvėlaiviais.

Žemės ūkio technikoje – naujausios technologijos

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Inžinerijos fakulteto dekanas doc. dr. Rolandas Domeika atkreipia dėmesį į žemės ūkio sektorių keičiančių šiuolaikinių technologijų mastą. „Čia ateina ir robotai, ir dirbtinis intelektas, ir kitos sumaniosios technologijos. Kadangi viskas sparčiai vystosi, reikia ir žmonių šitam sektoriui, kad aptarnautų, prižiūrėtų ir kurtų dar tobulesnes technologijas. Tradicinį žemės ūkį keičia precizinis žemės ūkis, siekiant racionalaus resursų naudojimo, turime viską daryti preciziškai, kaip ir ruošiantis kelionėms į kosmosą – reikia valdyti daug duomenų, juos analizuoti, numatyti galimus iššūkius ir planuoti“, – mintimis dalijasi doc. dr. R. Domeika.

Dekanas šypsodamasis pasakoja, kad ir kosminiuose erdvėlaiviuose, ir žemės ūkio technikoje naudojamos aukšto lygio technologijos. „Kosminiai erdvėlaiviai veikia ekstremaliomis sąlygomis, todėl turi būti labai preciziški ir patikimi. Žemės ūkio technika naudoja GPS technologijas ir automatizaciją preciziniam tikslumui, taip pat turi būti patvari ir patikimai dirbti įvairiomis sąlygomis. Abiem atvejais siekiama kuo didesnio efektyvumo, racionalaus resursų naudojimo, našumo, investuojama į inovacijas ir mokslo tyrimus. Kosminiai erdvėlaiviai turi veikti kuo ilgiau ir kuo efektyviau, pavyzdžiui, atlikdami mokslinius tyrimus arba palydovinę navigaciją. Žemės ūkio technika taip pat turi būti patvari ir patikima, kad nepavestų svarbiausiais momentais. Įdomu, kad dalis žemės ūkyje naudojamų technologijų sukurtos kaip kosmoso technologijos“, – netikėtomis sąsajomis dalijasi Inžinerijos fakulteto dekanas doc. dr. R. Domeika. Jis prognozuoja, kad žemės ūkio technologijų pokyčiai ties dabar pasiektu lygiu nesustos, mokslininkai ir verslas intensyviai dirba, nes į žemės ūkio sektorių nukreipti vis didesni produktyvumo, efektyvumo ir tvarumo lūkesčiai bei reikalavimai.

Prognozuoja tolygų ir ilgalaikį žemės ūkio sektoriaus svarbos augimą

Inžinerijos fakulteto dekanas pastebi, kad žemės ūkio sektorius yra išskirtinis, paskutinių krizių metu jo reikšmė ne mažėjo, o augo ir vaidino ypatingai svarbų vaidmenį. „Nepaisant žemės ūkio atsparumo visus kitus sektorius žlugdančiomis sąlygomis, būtina tęsti agrosektoriaus automatizavimą ir robotizavimą, toliau diegti tiksliąsias technologijas. Norėdami išmaitinti augančią pasaulio gyventojų populiaciją, turime ieškoti, kaip su tais pačiais ribotais resursais užtikrinti tolygiai augantį kokybiško maisto tiekimą. Šiai sričiai reikia aukštos kvalifikacijos žemės ūkio mechanikos inžinierių, gebančių dirbti su naujausiomis technologijomis ir, susidūrus su naujais iššūkiais, kurti inovatyvius techninius sprendimus“, – pasakoja doc. dr. R. Domeika.

Mokslininkas atkreipia dėmesį – kai ši sritis labai greitai keičiasi, diegiamos inovacijos, naudojamos naujos tiksliosios technologijos ir reikia vis aukštesnės kvalifikacijos specialistų, nes mechanikai ne tik aptarnauja techniką, jų reikia ir naujų technologijų pritaikymui konkretaus ūkininko poreikiams, technologijų diegimui.

Tvarumo link vedantiems sprendimams reikia kvalifikuotų inžinierių

VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto Mechanikos, energetikos ir biotechnologijų inžinerijos katedros profesorius dr. Vytenis Jankauskas pastebi, kad žemės ūkio sektorius turi užtikrinti augančios pasaulio populiacijos sotumą, o pasaulinės rinkos ir konkurencijos kontekste be modernios technikos to padaryti neįmanoma. „Paskutinių dvejų metų įvykiai pasaulyje parodė, kad pasaulis lydimas ir maisto produktų stygiaus ir jos paskirstymo / logistikos problemų. Jau akivaizdi pasaulio klimato kaitos problema gali būti stabdoma naudojant mašinas ir darbo metodus minimizuojančius poveikį aplinkai, mažiau naudojančius išteklių, siekiant galimai ekologiškesnio rezultato. Tam reikalingos mašinos, jų kūrimui reikalingi konstruktoriai, gaminti mašinas galintys specialistai“, – pasakoja mokslininkas.

Pašnekovas pastebi, kad trūkstant aukštos kvalifikacijos inžinierių ir įsigyjant užsienyje pagamintą žemės ūkio techniką, ne tik patys neuždirbame, bet ir investuojame į užsienio šalių gamybos vystymą ir naujų specialistų ruošimą. „Nors atlyginimai auga, labai trūksta motyvuotų auštos kvalifikacijos žemės ūkio mechanikos inžinerijos specialistų. Žemės ūkio technikos gamyba per metus auga nuo 15 iki 20 %, bet Lietuvoje importuotos ir eksportuotos žemės ūkio technikos santykis labai nepalankus, nes kelis kartus daugiau įsigyjame nei patys gaminame. Lietuvoje daugiausia gaminama nedidelę pridėtinę vertę atnešančių žemės ūkio technikos – priekabų, žemės dirbimo mašinų. Neturėdami pakankamai aukštos kvalifikacijos inžinierių ir pirkdami techniką iš užsienio šalių, investuojame į kitų šalių gerovę“, – pastebi mokslininkas.

Aukštos kvalifikacijos žemės ūkio mechanikos inžinierių laukia solidus atlyginimas

Fakulteto dekanas pasakoja, kad VDU ŽŪA studijų programa Žemės ūkio mechanikos inžinerija išskirtinė kitų inžinierius ruošiančių programų kontekste. „Mūsų studentai paruošiami darbui su žemės ūkio sektoriuje naudojamomis technologijomis, jie gauna ne tik stiprų teorinių žinių pagrindą, bet ir daug bendrauja su praktikais, susitinka su įmonių atstovais, vyksta į vizitus, savo akimis mato, kaip veikia agroverslo įmonės ir po studijų būna realiai pasiruošę darbui žemės ūkio sektoriuje“, – pastebi doc. dr. R. Domeika.

„Matome, kad yra didelis tokių specialistų poreikis, palaikome gerus santykius su socialiniais partneriais, mūsų absolventų būsimais darbdaviais. Iš jų ir absolventų girdime, kad siūlomi tikrai labai geri atlyginimai ir darbo sąlygos, nes esant tokiam aukštos kvalifikacijos inžinierių trūkumui, darbdaviai konkuruoja ir tarpusavyje, stengdamiesi išlaikyti ar pritraukti naują specialistą. Studijuodami jaunuoliai susipažįsta su didžiosiomis žemės ūkio verslo įmonėmis, kur galėtų dirbti ir siekti karjeros. Pastebime, kad didelė dalis studentų įmones pasirenka jau po pirmųjų studijų metų ir sėkmingai derina studijas su profesinės patirties įgyjimu. Ši sritis ne tik gerai apmokama, bet ir reikalauja nuolatinio domėjimosi naujausiomis technologijomis ir inovacijomis, todėl ji puikiai tinka žingeidiems ir naujovėmis besidomintiems jaunuoliams“, – pasakoja doc. dr. R. Domeika.

Mokosi išnaudoti šiuolaikinės žemės ūkio technikos potencialą

Prof. dr. V. Jankauskas įsitikinęs, kad dabar pasirinkusiems pirmos pakopos studijų programą Žemės ūkio mechanikos inžinerija atsivers plačios galimybės rinktis ateities karjeros kryptį. „Studijų programa skirta rengti specialistus, savo veikloje gebančius naudoti mechanikos inžinerijos principus, išmanančius žemės ūkio mašinų darbo principus, suprantančius mechanikos dėsnius ir gebančius projektuoti žemės ūkio mašinas, jas pagaminti, taip pat susipažinusius su sumanios žemės ūkio technikos darbo ir valdymo principais. Tam reikia pažinti mechaniką, mašinų teoriją, medžiagas ir jų apdirbimą, mašinų konstrukcijas ir veikimą“, – studijų programą pristato prof. dr. V. Jankauskas. Jis pastebi, kad šiuolaikinės mašinos sudėtingos, jas sudaro daug sistemų, todėl reikia plataus išsilavinimo, kuris apima mechaniką, medžiagų ir jų apdirbimo technologijų mokslą, elektroniką, hidrauliką ir pneumatiką, variklius, žemės ūkio techniką, žemės ūkio mašinų gamybą.

Mokslininkas pastebi, kad studentai gauna stiprius teorinius pagrindus, nes reikia gebėti pilnai išnaudoti didžiulį šiandieninės žemės ūkio technikos potencialą. „Technika nuolat tobulėja ir keičiasi, bet mechanikos principai išlieka tie patys, be pagrindų bus sudėtinga suprasti ir šiuolaikines technologijas. Dabar reikia išnaudoti ne tik didžiulę technikos galią, bet ir visas automatinio valdymo sistemas, įskaitant palydovines. Tam didžiausiose žemės ūkio technikos serviso įmonėse sukurtos inžinierių grupės, vadinamos „tiksliosios žemdirbystės“, „sumanių technologijų / technikos centrais“, kur dirba ir mūsų programos absolventai. Be to, aukštos kvalifikacijos specialistai reikalingi ir nuotolinei technikos stebėsenai – įžvelgti kintančią mašinų techninę būklę ir organizuoti prevencinėmis intervencijomis vadinamas techninės priežiūros ir remonto operacijas techninei būklei palaikyti. Be to, mašinų mechanizmai dėvisi, jas reikia gebėti sutaisyti, parinkti tinkamiausias darbo sąlygoms tepimo bei konstrukcines medžiagas. Modernių mašinų vertė siekia šimtus tūkstančių eurų, todėl tik kvalifikuoti specialistai gali dirbti jų serviso grandyje. Tik žinodamas konstrukcijas, išmanydamas technikos darbo principus, priežiūros bei remonto technologijas, specialistas gali išnaudoti visą technikos potencialą“, –  pasakoja prof. dr. V. Jankauskas.

Studentus skatina įgyti tarptautinių studijų patirties

Mokslininkas pasakoja, kad studentai skatinami įgyti tarptautinių studijų patirties – sudaromos visos galimybės išvykti į užsienį pagal projektus ar mainų programas. „Studentų tarptautinių mainų programa Erasmus+ atvira ir mūsų programos studentams – jų laukia daugiau nei 50 Europos Sąjungos šalių universitetų, su kuriais sudarytos studentų mainų sutartys. Studijų programos dėstytojai studentams rekomenduoja universitetus, su kuriais sieja daugiametis mokslinis bendradarbiavimas – Čekijos gyvybės mokslų universitetą Prahoje (Čekija), Alanijos Alaadin Keykubat universitetą (Turkija), Palermo universitetą (Italija), Gento universitetą (Belgija)“, – pasakoja pašnekovas ir pastebi, kad po pusmečio grįžę studentai džiaugiasi kokybiškomis studijomis ir labiau pasitiki savo užsienio kalbų žiniomis.

Kita galimybė įgyti tarptautinių studijų patirties – profesinės veiklos praktikos užsienio įmonėse. „Viena pirmųjų iš jų vyko dar 1996 ir 1997 m. Varšuvoje traktorių gamybos kompanijos įmonėse URSUS. Nors šios gamyklos šiandien nebėra, bet pradėtos tradicijos išliko. Visada pritariame studentų iniciatyvoms atlikti praktikas Skandinavijos ar kitų šalių įmonėse“, – pasakoja prof. dr. V. Jankauskas.

Dalijimasis praktine patirtimi, vizitai įmonėse ir profesinės veiklos praktika – svarbi studijų dalis

Dėstytojas džiaugiasi, kad studentai labai atvirai reiškia savo nuomonę, todėl užsimezga bendravimas ir vyksta diskusijos. „Vertiname studentų žingeidumą ir norą diskutuoti. Tai galimybė tobulėti, keistis naujausiomis žiniomis, nes studijų programos dėstytojai dalijasi ne teorinėmis žiniomis, bet ir praktinio darbo įžvalgomis. Dalis studijų programos dėstytojų turi dalinį užimtumą studijose ir dirba verslo įmonėse. Taip dalis naujienų / inovacijų tiesiogiai patenka į studijų programą. Šiandien bendravimas neįmanomas be atvirumo – tik taip jaunimą galima įtraukti bendrauti ir domėtis, motyvuoti nuosekliam darbui“, – apie atvirumą diskusijai ir dalijimąsi naujausiomis žiniomis pasakoja prof. dr. V. Jankauskas.

Mokslininkas teigia, kad jau pirmų kursų studentus per vizitus įmonėse ar susitikimus su atstovais, susipažinti su žemės ūkio sektoriaus specifika kviečia visos didžiausios žemės ūkio techninio serviso įmonės.

Pašnekovas pastebi, kad praktinė patirtis – vienas esminių dalykų bet kokių studijų procese. „Universitetinėse studijose praktikoms skiriama santykinai nedidelė studijų laiko dalis. Tačiau jau pirmajame kurse studijų dalyko „Įvadas į specialybę“ apimtyje aplankomos savo veiklos profiliu besiskiriančios įmonės. Praktiškai visi iniciatyvūs studentai trečiame kurse turi darbo vietas ir dalinį užimtumą įmonėse. Išimtį sudaro tie atvejai, kai studentai dirba savo ar tėvų ūkiuose“, – įžvalgomis dalijasi prof. dr. V. Jankauskas.

Specialistų poreikis nuolat auga

Prof. dr. V. Jankauskas pastebi, kad labai nežymiai augantis moksleivių susidomėjimas tiksliaisiais mokslais ir inžinerinės krypties studijomis lemia nepakankamą šios krypties specialistų ruošimą.

„Specialistai reikalingi, jų reikia jau ne vienetais, o dešimtimis. Tuo tarpu moksleiviai vis dar domisi populiariomis, bet dažnai ne tokiomis perspektyviomis specialybėmis“, – pasakoja prof. dr. V. Jankauskas.

Pašnekovas džiaugiasi, kad į moksleivių sudominimą inžinerijos krypties mokslais investuoja verslo įmonės – UAB „Ivabaltė“ generalinio direktoriaus Irmanto Tarvydžio iniciatyva inicijuotos į regiono moksleivius orientuotos programos „Sumanaus moksleivio akademija“ eksperimentinės inžinerinės klasės veikla atkreipia moksleivių dėmesį ir padeda jiems geriau pasiruošti studijoms.

Ateityje prognozuoja dar didesnį kvalifikuotų inžinierių trūkumą

UAB „Ivabaltė“ įkūrėjas ir generalinis direktorius Irmantas Tarvydis atkreipia dėmesį, kad kuo toliau, tuo žemės ūkio technika bus išmanesnė ir reikės vis daugiau gebančių ją aptarnauti inžinierių. „Poreikis šiandien yra turbūt dešimt kartų didesnis nei visoje Lietuvoje studijas baigiančių inžinierių. Ankstesnės kartos specialistams kartais trūksta gebėjimų dirbti su šiuolaikinėmis technologijomis ir dalis jų jau išeina į pensiją. Kalbant apie aukštos kvalifikacijos žemės ūkio mechanikos inžinerijos specialistus, jaučiamas jau net ne trūkumas, o vakuumas, ateityje situacija bus dar sudėtingesnė darbuotojų ieškantiems verslams ir palankesnė studijas baigiantiems kvalifikuotiems specialistams“, – kalba įmonės vadovas.

VDU ŽŪA – vienintelė aukštoji mokykla, ruošianti aukštos kvalifikacijos žemės ūkio mechanikos inžinerijos specialistus, todėl Akademijos absolventams dabartinė situacija itin palanki. „Kitose aukštosiose mokyklose paruošti inžinieriai, norintys dirbti agrosektoriuje, turi persikvalifikuoti, nes jų žinios labiau orientuotos į gamybos pramonės įrenginių ar transporto aptarnavimą. Tuo tarpu baigę VDU ŽŪA be papildomo pasiruošimo gali dirbti ir yra labai laukiami darbdavių“, – pastebi UAB „Ivabaltė“ įkūrėjas ir generalinis direktorius I. Tarvydis.

Svarbiausi įrankiai – planšetė ir nešiojamasis kompiuteris

Įmonės vadovas pasakoja, kad aštrėjanti darbuotojų trūkumo problema, nors palanki būsimiems absolventams, bet verslui ateityje gali kelti rimtų iššūkių. „Į problemą pažiūrėjome kompleksiškai – norint paruošti daugiau specialistų, reikia, kad būtų daugiau susidomėjusių šia dabar itin perspektyvia studijų kryptimi, todėl prieš trejus metus pradėjome aktyviai dirbti su moksleiviais. Kviečiame moksleivius iš regionų į projekto „Sumanaus moksleivio akademija“ eksperimentines inžinerijos klases, kad rinktųsi šią studijų kryptį, o vėliau grįžtų į regionus dirbti“, – pasakoja I. Tarvydis.

„Turime įkūrę inžinerinę klasę, iš pradžių ji buvo tik Rokiškyje, dabar projekte dalyvauja vienuolika rajonų. Jaunimui norime parodyti, kad žemės ūkis yra perspektyvus, kad inžinieriaus darbas yra kvalifikuotas ir gerai apmokamas – dirbama su šiuolaikinėmis technologijomis, pagrindiniais įrankiais tampa planšetė, nešiojamasis kompiuteris, praverčia ir programavimo žinios, ir užsienio kalbų mokėjimas. Žemės ūkio technika tampa vis „gudresnė“, užduotys automatizuotos, kuriama pilnai autonomiškai, be žmogaus galinti dirbti technika. Tai rodo, kad ateityje dar labiau išaugs aukštos kvalifikacijos inžinerinio personalo poreikis, nes šią techniką reikės prižiūrėti, nuotoliu valdyti ir diagnozuoti gedimus, atvykus į vietą spręsti kylančius iššūkius“, – apie aukštos kvalifikacijos žemės ūkio mechanikos inžinerijos specialistų darbą kalba įmonės atstovas.

Nuo žingeidžių ir ambicingų mechanikų iki įmonių vadovų

Kalbėdamas apie žemės ūkio sektorių keičiančias inovacijas, prof. dr. V. Jankauskas pastebi, kad net ir baigę studijas šios srities specialistai dirbdami nuolat kelia kvalifikaciją, įmonės konkuruoja tarpusavyje ir investuoja į savo darbuotojų žinias. „Nuolatinis technikos ir technologijų tobulėjimas reikalauja ir nuolatinio specialistų kvalifikacijos kėlimo, norint pasiekti efektyvų technikos išnaudojimą. Technika brangsta, todėl jos galimybės privalo kompensuoti brangimą. Jeigu prieš dešimt metų su palydovine navigacija buvo komplektuojami tik keli procentai žemdirbių užsakomų javų nuėmimo kombainų, tai šiandien situacija pasikeitusi 180 laipsnių kampu. Be šiuolaikiškų valdymo sistemų technika tapo mažiau patraukli“, – įžvalgomis dalijasi mokslininkas. Jis pastebi, kad studijų programos Žemės ūkio mechanikos inžinerija absolventai džiaugiasi kūrybišku ir dinamišku darbu, jie nuolatinių naujovių bei pokyčių sūkuryje. Be to, VDU ŽŪA studijos su didele pasirinkimų galimybe – VDU Artes liberales principais susiformuojamas patrauklus studijų dalykų paketas.

Pasakodamas apie studijų programos Žemės ūkio mechanikos inžinerija suteikiamas karjeros galimybes, Inžinerijos fakulteto dekanas doc. dr. R. Domeika atskleidžia, kad didelė dalis Lietuvos agroverslo įmonių įkūrėjų, direktorių, generalinių direktorių, padalinių, servisų vadovai yra baigę studijų programą Žemės ūkio mechanikos inžinerija. „Nebūtina visiems galvoti apie vadovų darbą, čia reikia ir stiprių vadybinių kompetencijų, bet faktas, kad mūsų absolventai tampa didelių įmonių vadovais, daug pasako apie jų įgytą tvirtą teorinių žinių pagrindą, pasitikėjimą savo žiniomis bei gebėjimais ir platų įgytą išsilavinimą“, – kalba dekanas doc. dr. R. Domeika.