Mokslininkai šiemet prognozuoja rekordinį El Ninjo: ką tai reiškia mūsų planetai

Šių metų El Ninjo gali tapti stipriausiu per visą stebėjimų istoriją. Dėl jo visame pasaulyje gali kilti ekstremalių orų reiškinių, o 2027-ieji gali tapti karščiausiais kada nors užfiksuotais metais.

Prognozuojama, kad El Ninjo šįmet bus intensyviausias per daugiau nei šimtmetį, penktadienį perspėjo Jungtinės Karalystės meteorologijos tarnybos „Met Office“ ilgalaikių prognozių skyriaus vadovas.

Ekspertų teigimu, šiam laikinam reiškiniui prisidėjus prie ilgalaikės žmogaus veiklos sukeltos klimato kaitos, pasaulis turės progą trumpam pajusti, kokių karščių galima laukti kito dešimtmečio pabaigoje.

Kas yra El Ninjo?

El Ninjo yra natūralaus Ramiojo vandenyno tropinių platumų ciklo, vadinamo El Ninjo–Pietų osciliacija (ENSO), šiltoji fazė.

El Ninjo prasideda, kai iš rytų į vakarus pučiantys pasatai laikinai susilpnėja, todėl vakarinėje Ramiojo vandenyno dalyje paprastai besikaupiantis šiltas vanduo ima slinkti atgal į rytus ir kyla į paviršių.

Kai aukštesnė nei vidutinė vandens paviršiaus temperatūra išsilaiko kelis mėnesius, regione susidaro daugiau audrų ir debesų, o tai „sukelia grandininį poveikį visoje pasaulio atmosferoje“, aiškino Majamio universiteto klimato mokslininkė Emily Becker.

Dėl to vienose vietovėse tampa karščiau ir sausiau, kitose – vėsiau ir drėgniau.

Kai kurie padariniai juntami jau dabar. Pavyzdžiui, dėl ilgo ir intensyvaus sausojo sezono Indonezijoje įsiplieskė miškų gaisrai, išdeginę šimtus tūkstančių hektarų.

„Stipresnis El Ninjo reiškia, kad galime sulaukti daugiau šių prognozuojamų jo padarinių“, – naujienų agentūrai AFP sakė JAV Nacionalinės vandenynų ir atmosferos administracijos (NOAA) Klimato prognozių centro ENSO grupės vadovė Michelle L'Heureux.

Ji vis dėlto perspėjo, kad nė vienas iš šių padarinių nėra garantuotas.

Kas vyksta šiemet?

Pasak plačiai cituojamos organizacijos „Climate Brink“ duomenų suvestinės, kurioje naudojami NOAA palydovų ir plūdurų surinkti jūros paviršiaus duomenys, Nino 3.4 regione – sutartinai apibrėžtoje Ramiojo vandenyno zonoje – paros jūros paviršiaus temperatūra šiuo metu yra maždaug 2,6 laipsnio Celsijaus aukštesnė už slankųjį 30 metų vidurkį.

Suvestinėje apibendrinamos prognozės rodo, kad šių metų lapkritį El Ninjo temperatūros anomalija gali pasiekti 3,9 laipsnio Celsijaus – gerokai daugiau nei 3 laipsnių anomalija, užfiksuota per 2015 m. El Ninjo.

Dėl šio reiškinio šie metai gali pretenduoti į karščiausių istorijoje metų rekordą, kuris šiuo metu priklauso 2024-iesiems, o 2027-ieji beveik neabejotinai gali tapti karščiausiais metais, nes didžiausias El Ninjo poveikis temperatūrai juntamas kitais metais.

Klimato mokslininkų Zeke'o Hausfatherio ir Andrew Desslerio skaičiavimais, dėl El Ninjo pasaulio temperatūra laikinai papildomai pakils 0,3 laipsnio Celsijaus, palyginti su ilgalaike pasaulinio atšilimo tendencija. Dėl to 2027 m. temperatūra gali būti 1,76 laipsnio aukštesnė už ikipramoninio laikotarpio lygį – per vienus metus būtų pasiektas toks atšilimas, kokio kitu atveju prognozuojama sulaukti tik 2037 m.

„Tai savotiškas ateities anonsas“, – naujienų agentūrai AFP sakė Teksaso A&M universiteto profesorius A. Dessleris.

Tačiau, pasak jo, didelė dalis šio karščio bus sutelkta Ramiojo vandenyno pusiaujo regione.

NOAA Ramiojo vandenyno jūrų aplinkos laboratorijos vyresnysis mokslininkas Mike'as McPhadenas pateikė panašų vertinimą.

„Visai įmanoma, kad 2027 m. temperatūra gali pasiekti 1,7 laipsnio Celsijaus virš ikipramoninio laikotarpio lygio“, – AFP sakė jis, pridurdamas, kad taip nutiktų pasitvirtinus modelių prognozėms.

Vieno visuotinai pripažinto būdo El Ninjo stiprumui matuoti nėra.

Vasario mėnesį NOAA pradėjo naudoti santykinį vandenyninį Ninjo indeksą (RONI), pagal kurį atšilimas Nino 3.4 regione lyginamas su atšilimu visoje tropinių platumų juostoje, siekiant tiksliau atspindėti El Ninjo–Pietų osciliacijos poveikį lemiančią vandenyno ir atmosferos sistemą.

Pagal šį indeksą rodikliai yra mažesni, tačiau prognozuojamas vertinimas išlieka tas pats: NOAA vertinimu, yra 69 proc. tikimybė, kad šis El Ninjo bus stipriausias jos duomenų rinkinyje, apimančiame laikotarpį nuo 1950 m.

Klimato kaitos poveikis

Mokslininkai sutaria, kad El Ninjo poveikį sustiprina klimato kaita.

Dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų sušilusioje atmosferoje susikaupia daugiau drėgmės, todėl su El Ninjo susiję lietūs gali tapti intensyvesni. Šis reiškinys taip pat sausina dirvožemį ir dar labiau sustiprina sausras ten, kur El Ninjo jas sukelia.

Mažiau sutariama dėl to, ar pati klimato kaita lemia stipresnius El Ninjo reiškinius, nors tai patvirtinančių duomenų daugėja.

„Klimato kaita gali stiprinti patį El Ninjo ciklą“, – tikino M. McPhadenas.

Pasak jo, šiltesni tropinių platumų vandenys lemia, kad El Ninjo skatinantys vėjai labiau reaguoja į vandenyno pokyčius, todėl sparčiau įsisuka užburtas ratas ir pats reiškinys gali susiformuoti greičiau.

M. McPhadenas rėmėsi paleoklimato duomenimis, pavyzdžiui, koralų skeletais, nuo XIX a. atliekamais instrumentiniais matavimais ir klimato modeliavimu. Jo teigimu, šie duomenys rodo, kad per pastarąjį šimtmetį El Ninjo reiškinių amplitudė galėjo padidėti maždaug 10 proc.