Rusiškai žemės ūkio produkcijai ir trąšoms – naujos kliūtys
Europos Sąjungos valstybės narės penktadienį pritarė planams įvesti papildomus muitus žemės ūkio produkcijos ir kai kurių trąšų importui iš Rusijos bei jos sąjungininkės Baltarusijos, kad padidintų finansinį spaudimą Maskvai dėl karo Ukrainoje.
Naujausiais muitais „tikimasi sumažinti Rusijos eksporto pajamas ir taip apriboti Rusijos galimybes finansuoti savo agresyvų karą“, teigiama Europos Vadovų Tarybos pareiškime.
Europos Komisijos sausio mėnesį pasiūlytas priemones penktadienį Briuselyje vykusiame posėdyje patvirtino ES šalių vyriausybių atstovai. Įsigaliojimui galutinis direktyvos tekstas bus derinamas su Europos Parlamentu.
Naujuoju pasiūlymu siekiama nukreipti dėmesį į 15 proc. rusiškų žemės ūkio prekių, kurių nepaveikė praėjusių metų liepą įsigalioję dideli muitai. Jį įgyvendinus, ES mokesčiai būtų taikomi visai iš Rusijos importuojamai žemės ūkio produkcijai.
Poveikis taip pat bus taikomas tam tikroms azoto trąšoms, kurios sudaro daugiau kaip 25 proc. viso ES importo – apie 3,6 mln. tonų, kurių bendra vertė siekia 1,28 mlrd. eurų.
Pastarąja priemone siekiama ne tik apkarpyti Rusijos karo iždą, bet ir sumažinti priklausomybę nuo importo iš Rusijos ir Baltarusijos bei paremti ES gamintojus, teigė Taryba.
Siekiant apsaugoti ūkininkus, muitai trąšoms bus didinami palaipsniui, per trejus metus. Be to, numatytos priemonės, skirtos sušvelninti poveikį ūkininkams, jei dėl muitų labai pakiltų kainos.
Pagal praėjusių metų liepą įsigaliojusį dokumentų rinkinį ES nustatė tokio dydžio muitus grūdams, aliejinių augalų sėkloms ir išvestiniams produktams iš Rusijos ir Baltarusijos, kad būtų veiksmingai sustabdytas jų importas į Bendriją.
Europos Komisijos siūlymu, muitai nepaveiktų Rusijos eksporto, skirto trečiosioms šalims ir gabenamo tranzitu per Europą.
Panašūs straipsniai
Video
