ES komisaras Ch.Hansen apie žemės ūkį: turime stiprinti transatlantinį bendradarbiavimą

Spalio 2 d. – Kalbėdamas 41-ojoje Šiaurės Amerikos ir Europos Sąjungos žemės ūkio konferencijoje, Europos Komisijos žemės ūkio ir maisto komisaras Christophe Hansen paragino stiprinti transatlantinį bendradarbiavimą, siekiant efektyviau atremti bendrus žemės ūkio iššūkius, kylančius dėl klimato kaitos, geopolitinio nestabilumo ir sutrikusių prekybos srautų. 

Klimato kaita ir ekonominiai iššūkiai – bendra problema abiejose Atlanto pusėse

Savo kalboje C. Hansenas pabrėžė, kad ūkininkai tiek Europoje, tiek Šiaurės Amerikoje vis dažniau susiduria su nenuspėjamais klimato reiškiniais ir ekonominiais svyravimais.
Pasak jo, sausros, potvyniai, šalnos, gyvūnų ligos ir nepastovios gamybos sąnaudos (ypač trąšų, pašarų ir energijos kainų augimas) kelia rimtą grėsmę žemės ūkio stabilumui.

Komisaras atkreipė dėmesį, kad dėl klimato kaitos kai kurios agrarinės zonos tampa netinkamos tradiciniams augalams, tačiau kartu atsiveria naujos galimybės plėtoti alternatyvius pasėlius ir prisitaikyti prie besikeičiančių sąlygų.

Naujas ES ir JAV prekybos susitarimas – kompromisas dėl stabilumo

C. Hansenas pristatė naują Europos Sąjungos ir Jungtinių Amerikos Valstijų prekybos susitarimą, pagal kurį ES sutiko su 15 proc. tarifais kai kurioms JAV žemės ūkio prekėms, mainais už be tarifų ir kvotų importuojamų produktų sąrašą.

Anot komisaro, šis kompromisas padėjo išvengti galimo prekybos konflikto ir sukūrė pagrindą tolesniam konstruktyviam dialogui.
Susitarimas taip pat atveria galimybes mažinti tarifus vyno, alaus, spiritinių gėrimų ir kitų produktų sektoriuose, taip skatinant abipuses investicijas ir konkurencingumą.

Inovacijos – tvaraus žemės ūkio variklis

C. Hansenas akcentavo, kad žemės ūkio ateitis priklauso nuo inovacijų ir pažangių technologijų diegimo.
Jis ragino investuoti į tikslųjį ūkininkavimą, skaitmeninius sprendimus, duomenų analizės sistemas ir pažangius augalų bei gyvūnų veisimo metodus.

Tuo pat metu komisaras pripažino, kad mažesni ūkiai susiduria su sunkumais diegdami naujas technologijas dėl ribotų finansinių išteklių ir žinių stokos.

Jis pateikė ES ir Kanados bendradarbiavimo pavyzdį pagal programą „Horizontas Europa“, kurioje vykdomi projektai apima tvarių pakuočių kūrimą, žemės ūkio atliekų panaudojimą bioekonomikoje ir skaitmeninių sprendimų integravimą į maisto tiekimo grandines.

CETA rezultatai – dvišalės prekybos augimas

C. Hansenas taip pat pristatė CETA (ES ir Kanados laisvosios prekybos susitarimo) poveikį žemės ūkio sektoriui.
Nuo 2017 m. ES sūrio eksportas į Kanadą išaugo net 97 proc., o Kanada tapo penkta pagal dydį Europos Sąjungos sūrio rinka.

Be to, 2025 m. pirmąjį pusmetį Kanada į ES eksportavo tiek pat grūdų, kiek per visus 2024 metus, kas, pasak komisaro, rodo aktyvų ir sėkmingą dvišalį bendradarbiavimą.

Žvilgsnis į ateitį: bendradarbiavimas vietoje konkurencijos

Apibendrindamas savo pasisakymą, Christophe Hansen pabrėžė, kad transatlantinis dialogas ir partnerystė yra būtinos, siekiant užtikrinti maisto saugumą, aplinkosaugą ir žemės ūkio sektoriaus atsparumą globaliems iššūkiams. „Turime vienytis ne tik dėl prekybos, bet ir dėl vertybių – už tvarų, pažangų ir sąžiningą žemės ūkį, kuris užtikrins mūsų žmonių ir planetos ateitį“, – sakė ES žemės ūkio ir maisto komisaras.

41-oji Šiaurės Amerikos ir Europos Sąjungos žemės ūkio konferencija dar kartą parodė, kad pasauliniai iššūkiai reikalauja bendrų sprendimų. Klimato kaita, rinkų svyravimai ir technologinė transformacija jungia ūkininkus abipus Atlanto, o transatlantinis bendradarbiavimas tampa pagrindiniu žemės ūkio politikos stabilumo ir tvarumo garantu.