EP komitetas: miškų gaisrai vis dažniau naikina žemės ūkio paskirties žemes

Spalio 2 d. Europos Parlamento Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitete (AGRI) vyko diskusija apie miškų gaisrų poveikį Europos žemės ūkiui.
Europos Komisijos atstovai pristatė duomenis, rodančius, kad šių metų vasarą Pietų Europoje kilo rekordinis gaisrų skaičius – daugiau kaip 2000 gaisrų sunaikino per 1 mln. hektarų teritorijos, iš jų net 225 tūkst. hektarų buvo žemės ūkio paskirties žemė. 

Rekordiniai gaisrai ir augantis spaudimas žemės ūkiui

Pasak Komisijos, šių metų gaisrų mastas tapo vienu didžiausių per pastarąjį dešimtmetį, o didžiausiai nukentėjo Graikija, Ispanija, Italija, Portugalija ir Prancūzija.
Gaisrai ne tik sunaikino derlių ir ganyklas, bet ir paveikė dirvožemio struktūrą, sumažino biologinę įvairovę bei apsunkino ūkininkų veiklą regionuose, priklausomuose nuo sezoninio turizmo ir žemės ūkio.

BŽŪP priemonės – gynybos linija prieš ugnį

Europos Komisijos atstovai pabrėžė, kad Bendroji žemės ūkio politika (BŽŪP) atlieka svarbų vaidmenį kovojant su miškų gaisrais.
Pagal dabartinį programinį laikotarpį remiamos prevencinės priemonės, tokios kaip: priešgaisrinių juostų įrengimas; ekstensyvus ganymas, kuris padeda sumažinti degios augmenijos kiekį; kraštovaizdžio valdymas ir agrarinės miškininkystės sistemos.

Komisija taip pat priminė, kad ES civilinės saugos mechanizmas šią vasarą buvo aktyvuotas rekordiškai dažnai – dislokuota daugiau nei 700 ugniagesių ir 58 orlaiviai, o situacijos stebėsenai naudota palydovinė „Copernicus“ sistema, teikusi realaus laiko duomenis iš gaisrų paveiktų regionų.

Europos Parlamento nariai: būtina tikslinga pagalba ir aiškesnė strategija

Europos Parlamento nariai iš esmės palaikė didesnę paramą nukentėjusiems ūkininkams, tačiau diskusijoje išryškėjo skirtingi požiūriai į gaisrų priežastis ir sprendimo būdus.

Vieni pabrėžė klimato kaitos poveikį ir būtinybę spartinti prisitaikymo priemones, kiti atkreipė dėmesį į žmogaus veiklos sukeltus gaisrus, kurie, kai kurių ekspertų vertinimu, sudaro net iki 90 % visų atvejų.

Europarlamentarai taip pat akcentavo Viduržemio jūros regiono pažeidžiamumą, kuriame kasmet nyksta vynuogynai, alyvmedžių giraitės ir ganyklos, o vis daugiau kaimo gyventojų traukiasi iš gaisrų paveiktų teritorijų dėl prarasto pragyvenimo šaltinio.

Ugnies poveikis – ne tik ekologinis, bet ir socialinis

Diskusijos pabaigoje pabrėžta, kad gaisrų pasekmės neapsiriboja aplinkos nuostoliais. Jie veikia visą kaimo ekonomiką, silpnina regionų atsparumą ir kelia maisto saugumo grėsmes. Europos Komisija ir Parlamentas sutarė, kad prevencinės investicijos ir ūkininkų įtraukimas į kraštovaizdžio valdymą bus esminės priemonės, siekiant išvengti katastrofiškų padarinių ateityje.