J. Vilionis apie naikinamą Maisto tarybą: "Nesąmonė ten. Tik laiko gaišinimas"

Maisto tarybos nariai skirtingai vertina sprendimą stabdyti jos veiklą, vietoje tarybos steigiant platesnės veiklos Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) kolegiją, tačiau sutaria, kad skirtingų maisto sektoriaus grandžių dialogas yra reikalingas. Vis dėlto, jų teigimu, tarybai iškelti tikslai buvo pernelyg ambicingi, o patariamasis jos statusas neleido pasiekti konkrečių rezultatų.

Būtent tai akcentuoja Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakulteto dekanas Bernardas Vaznonis.

Anot jo, Vyriausybė negali tiesiogiai reguliuoti maisto kainų rinkos ekonomikos sąlygomis, o siekis vienu metu mažinti kainas vartotojams ir didinti išmokas ūkininkams savaime yra sudėtingas.

„Diskusija tarp ūkininkų, perdirbėjų, maisto pramonės ir politikų visada yra vertinga, bet iš principo – Maisto taryba negalėjo įgyvendinti užsibrėžtų tikslų, nes jie buvo per daug ambicingi. Vyriausybė maisto prekių kainų reguliuoti negali, nes mes esame rinkos ekonomikoje, tad tas uždavinys labai sunkus“, – Eltai teigė B. Vaznonis.

„Buvo išsikelti vienas kitam priešingi tikslai – sumažinti produktų kainas vartotojams ir padidinti kainas ūkininkams, jie tikrai vienas kitam kažkiek prieštarauja ir jų abiejų vienu metu įgyvendinti – praktiškai neįmanoma“, – pridūrė jis.

Vis dėlto B. Vaznonis pabrėžia, kad pati diskusija tarp skirtingų sektoriaus atstovų buvo prasminga, todėl skeptiškai vertinti reikėtų ne patį tokio formato principą, o jo galimybes pasiekti konkrečių rezultatų.

Jo teigimu, naujoji ŽŪM kolegija galėtų būti tinkamas formatas, jei joje būtų atstovaujamos skirtingos interesų grupės.

„Maisto taryba tikrai nepasiekė savo tikslų, bet ta diskusija, kuri buvo tarp suinteresuotų pusių, tikrai buvo vertinga“, – sakė B. Vaznonis. „Maisto kolegija – tikrai variantas. (...) Tai turbūt bus ministro patariamasis organas, kur nariai taip pat bus iš visų pusių – ūkininkų, perdirbėjų, ekspertų ir panašiai. Manau, viskas gerai su tuo“, – teigė jis.

Ūkininkų atstovas – kritiškas bet kokiems formatams

Lietuvos žemės ūkio tarybos (LŽŪT) pirmininkas Jonas Vilionis savo ruožtu Maisto tarybos veiklą vertino itin kritiškai. 

„Nesąmonė ten. Tik laiko gaišinimas – kiek klausimų buvo aptarta ir kas buvo išspręsta? Praktiškai nieko“, – Eltai Maisto tarybos veiklą apibūdino jis.

Jo teigimu, jos egzistavimas nepakeitė situacijos ūkininkams, kurie, anot jo, už pieną Lietuvoje gauna mažiausiai visoje Europos Sąjungoje (ES). Naudos LŽŪT pirmininkas nesitiki ir iš ŽŪM kolegijos.

„Apie kokias kolegijas ar tarybas mes galime kalbėti, jei mes Lietuvoje gauname pačią mažiausią kainą už pieną visoje ES. Pas mus vidutinė natūralaus pieno kaina iš ūkininko – 35 centai už litrą, o visoje Europoje – 42 centai. Kokią mes įtaką turime?“ – sakė J. Vilionis.

Pasak jo, situaciją žemės ūkio rinkoje stipriai apsunkina jos koncentracija.

„Lietuvoje yra oligopolinė sistema – penki perdirbėjai, penki prekybininkai ir tūkstančiai ūkininkų“, – teigė LŽŪT vadovas.

Kaip anksčiau skelbė ŽŪM, į naująją ministerijos kolegiją bus prijungta iki šiol atskirai veikusi Žemės ūkio mokslo taryba ir Maisto taryba. 

Kolegija spręs plataus pobūdžio žemės ūkio sektoriaus klausimus, o ją sudarys ministro politinio pasitikėjimo komanda ir socialiniai partneriai – ūkininkų, mokslo, verslo bei nevyriausybinių organizacijų atstovai.

Pirmasis ŽŪM kolegijos posėdis numatomas rugsėjo arba spalio mėnesiais.