Ministras: muitas negali būti taikomas tranzitiniams grūdams iš Rusijos ir Baltarusijos

Siekiant užkirsti kelią rusiškų grūdų tranzitui per Baltijos šalis ir Latvijos vyriausybei planuojant įvesti 300 proc. importo muitą grūdų kroviniams iš Rusijos ir Baltarusijos bei jų apdorojimui, Lietuvos žemės ūkio ministras sako, kad toks tarifas negali būti taikomas tranzitu gabenamiems grūdams.

Kęstutis Mažeika spėja, kad tai yra Latvijos viešųjų ryšių akcija arba nežinojimas.

„Reikia atskirti momentą, kad tai, ką Latvija siūlo – 300 proc. muitą – tai turbūt tiems grūdams, kurie patektų į Latviją perdirbimui ir kitiems dalykams, kurie nusėstų, paprastai tariant, Latvijoje. Šioje vietoje mes turbūt problemos neturime, nes Lietuva yra uždraudusi bet kokį importą grūdų“, – antradienį LRT radijui sakė K. Mažeika.

„Čia kalbama apie tranzitinius grūdus, tai tranzitiniams grūdams negali būti taikomas tas pats 300 proc. muitas, ką jie (latviai – BNS) bando teigti. Manau, čia yra galbūt viešųjų ryšių akcija arba nežinojimas“, – pridūrė jis.

Kaip BNS patikslino ministro atstovas Justas Jaskonis, importo muitai tranzitu per ES į trečiąsias šalis gabenamiems rusiškiems ir baltarusiškiems grūdams netaikomi pagal ES reglamentą.

BNS rašė, kad Latvijos ministras pirmininkas Andris Kulbergas pirmadienį pareiškė, jog šalis planuoja įvesti 300 proc. tarifą grūdų kroviniams iš Rusijos ir Baltarusijos bei jų apdorojimui, taip pat sukurti tvarką, leidžiančią identifikuoti galbūt pavogtus ukrainietiškus grūdus ir taikyti sankcijas jų eksportui.

Žiniasklaida skelbė, kad Rusijos grūdų eksportuotojai dėl Ukrainos atakų prieš laivus ir uostų infrastruktūrą nukreipia grūdų siuntas iš Juodosios ir Azovo jūrų į Baltijos jūrą.

K. Mažeika pirmadienį pareiškė, kad visos Baltijos šalys turėtų tikrinti iš Rusijos ir Baltarusijos gabenamų grūdų kilmę.

Ministras pirmadienį oficialiai kreipėsi į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą (VMVT) prašydamas nedelsiant pradėti visų iš šių šalių tranzitu gabenamų grūdų – ne tik pašarinių, bet ir maistinių – kilmės tyrimus.

VMVT uoste praėjusią savaitę jau paėmė vieno grūdų krovinio mėginius ir užsienio laboratorijoje tikrins jų kilmę. Tarnyba pirmadienį BNS tvirtino daugiau mėginių neėmusi.

Pasak ministro, kol atliekami tyrimai ir laukiama jų rezultatų, kroviniai nėra stabdomi, todėl siekiama keisti tvarką ir grūdų mėginius imti ne Klaipėdos uosto teritorijoje, o prie Lietuvos sienos.

„Dabar siekiame, kad būtų paimti mėginiai prie sienos su Lietuva, nes kai mėginiai imami Klaipėdos uoste, tai procesas nėra stabdomas, nes turbūt teisiškai galėtų kreiptis dėl nuostolių ieškojimo ir padengimo tie patys vežėjai ir tie, kas patirs nuostolių dėl tų grūdų stovėjimo uosto sandėliuose“, – antradienį sakė K. Mažeika.

Muitinės departamentas BNS nurodė, kad muitinė, bendradarbiaudama su VMVT užtikrina, kad visų VMVT nurodytų krovinių mėginiai būtų paimti.

Prezidento vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė antradienį paragino ieškoti sprendimo, kad Rusija neišnaudotų Lietuvos ir kitų ES šalių Baltijos jūros uostų grūdų eksportui.

Problema iškilo grūdininkams neseniai pareiškus, kad iš Kaliningrado srities tranzitu per Baltijos šalių uostus eksportuojamus rusiškus grūdus siūloma  gabenti gerokai pigiau nei lietuviškus, todėl pastarieji stovi sandėliuose, todėl jie prašo valdžios uždaryti rusiškų grūdų tranzitą per Lietuvą.