Kęstučio Mažeikos „Bėdų turgus“: panaikinus Maisto tarybą, Kolegijos galia irgi tik patariamoji

Žemės ūkio ministras Kęstutis Mažeika rugpjūtį panaikino Maisto tarybą, kurios darbą vėliau kritikavo dėl ilgų diskusijų, nevirtusių realiais sprendimais. Tačiau ją pakeitusi Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) kolegija pati savarankiškų sprendimų taip pat nepriima. ŽŪM pripažįsta, kad esminis skirtumas tarp dviejų institucijų pirmiausia yra organizacinis ir institucinis, o ne jų sprendimų teisinė galia.

Tuo metu Kolegijos darbe jau dalyvavę žemdirbių atstovai ją vertina nevienodai. Vieni mato galimybę oficialiai pateikti sektoriaus argumentus ir daryti įtaką būsimiems sprendimams, kiti po pirmojo posėdžio sako vis dar nesuprantantys, kas ir kokiais principais sprendžia, kuriems socialiniams partneriams leidžiama balsuoti.

ŽŪM: ir Kolegijos rekomendacijos nėra privalomos

Ministerija patvirtina, kad Kolegijai savarankiškos sprendimų priėmimo galios nesuteiktos: „ŽŪM kolegija yra ministro patariamoji, o ne savarankiškus administracinius sprendimus priimanti institucija“.

Kolegija gali svarstyti strateginius ir tarpsektorinius klausimus, vertinti teisės aktų projektus, vykdyti rinkos stebėseną, pasitelkti ekspertus, teikti ministrui pasiūlymus, rekomendacijas, išvadas ir rezoliucijas. Tačiau nė viena jų ministrui nėra privaloma.

„Kolegijos pasiūlymai ar rekomendacijos savaime nėra privalomi nei ministrui, nei Ministerijai“, – patvirtino ŽŪM.

Tokį jos statusą numato ir Vyriausybės įstatymas – ministerijos kolegija yra ministro patariamoji institucija, o jos personalinę sudėtį ir darbo reglamentą tvirtina pats ministras.

Jis taip pat teikia klausimus Kolegijai svarstyti. ŽŪM teigimu, nuo Maisto tarybos ji pirmiausia skiriasi tuo, kad Kolegijos kompetencija nėra apribota maisto sektoriumi ir gali apimti visą ministro valdymo sritį.

Nėra termino, per kiek laiko pasiūlymas turi virsti sprendimu

Ministerija išskiria dar vieną naujo modelio elementą – Kolegijos sprendimų įgyvendinimo stebėseną. Atsakingas ministerijos padalinys turės sekti jų vykdymą ir periodiškai apie tai informuoti pačią Kolegiją. Tačiau garantijos, kad Kolegijos palaikytas pasiūlymas bus įgyvendintas, nėra.

„Teisės aktai nenumato, kad Kolegijai pritarus pasiūlymui jis automatiškai tampa ministro ar Ministerijos sprendimu“, – nurodė ŽŪM.

Nenustatytas ir terminas, per kurį ministras ar ministerija turėtų Kolegijos pasiūlymą įvertinti. Galutinį sprendimą, pasak ŽŪM, priima ministras arba kitas pagal teisės aktus kompetentingas subjektas.

Ministerija taip pat neprivalės viešai skelbti, kuriems Kolegijos pasiūlymams ministras galiausiai pritarė, kuriems – ne ir kodėl. Viešinami turėtų būti tik posėdžių rezoliucijos ir protokolai, kuriuose nurodyti dalyviai, svarstyti klausimai, pasisakymų esmė, balsavimo rezultatai bei atskirosios nuomonės.

V. Buivydas: kol kas daugiau klausimų nei atsakymų

Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos vicepirmininkui Vytautui Buivydui klausimų kelia jau pats Kolegijos balsavimo modelis. Pirmajame posėdyje buvo svarstomi du pagrindiniai klausimai. V. Buivydo teigimu, priklausomai nuo klausimo keitėsi ir balsavimo teisę turintys socialiniai partneriai.

„Vienu klausimu balsavimo teisę turėjo vieni socialiniai partneriai, kitu klausimu – kiti. Bandėme užklausti, kas ir kaip bus, panašu, kad pati ministerija paskirs atitinkamus socialinius partnerius prie tam tikrų klausimų“, – sako jis.

Dar prieš pradedant Kolegijai darbą ŽŪM viešai skelbė, kad į posėdžius pagal nagrinėjamo klausimo pobūdį pakviesti socialinių partnerių ir kitų organizacijų atstovai posėdžio metu įgis visas Kolegijos narių teises ir pareigas.

Ministerija dabar „Agrobitei“ aiškina, kad organizacijų dalyvavimas siejamas su jų atstovaujama sritimi ir konkretaus klausimo turiniu. Atskiros viešos kviečiamų organizacijų atrankos kriterijų sistemos reglamente nėra. Būtent tai V. Buivydui kelia abejonių.

„Kai keli klausimą pats ir pats parenki, kas gali balsuoti, klausimas, kaip mes orientuosimės į tą bendresnį rezultatą“, – svarsto jis.

„Tas traukinys jau važiuoja“

Dar daugiau klausimų jaunųjų ūkininkų atstovui sukėlė balsavimas dėl profesinio pasirengimo reikalavimo pradedantiesiems ūkininkams.

Pirmajame posėdyje Kolegija pritarė siūlymui atsisakyti reikalavimo įgyti minimalų profesinį pasirengimą norint įregistruoti ūkininko ūkį. ŽŪM šį sprendimą viešai pristatė kaip administracinės naštos mažinimo priemonę.

V. Buivydas sako šiai pozicijai nepritaręs. Jo teigimu, socialinių partnerių ir ministerijos atstovų balsų santykis parodė ir kitą Kolegijos ypatybę – galutinę persvarą gali turėti pati ministerija.

„Kaip mes galime sakyti, kad tai demokratija, kai ir argumentais, ir balsavimu parodėme nepritarimą, bet galutinį sprendimą ir tą persvarą išlaiko ŽŪM“, – sako jis. Pašnekovas pabrėžia nesantis prieš patį dialogo formatą, tačiau norėtų aiškesnių ir iš anksto visiems suprantamų taisyklių.

„Nereikėtų sakyti, kad nusprendė žemdirbiai, ūkininkai priėmė sprendimą, nes labai dažnai esam įmetami į tą sprendimo priėmimo ratą, bet iš esmės matai – ar balsuosi, ar ne, tas traukinys jau važiuoja“, – kalba V. Buivydas. Jo vertinimu, po pirmojo posėdžio Kolegijos modelis dar nėra iki galo išdirbtas.

G. Špakauskas mato ir praktinės naudos

Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Gedas Špakauskas Kolegiją vertina kur kas pragmatiškiau. Jo teigimu, Maisto tarybos veiklos laukas buvo siauresnis – daugiausia susijęs su maisto kainomis, prieinamumu ir maisto grandine.

„Kolegija yra tarsi oficiali įkurta darbo grupė, kurioje yra galimybė spręsti tam tikrus klausimus“, – sako G. Špakauskas.

Nors formaliai Kolegijos sprendimai yra rekomendaciniai, LŪS vadovas pirmojo posėdžio patirtį vertina kaip įrodymą, kad jos pozicija gali turėti praktinį poveikį.

„Bent jau pirmasis Kolegijos posėdis parodė, kad taip, turi. Yra balsuojama dėl tam tikrų sprendimų ir tai, kaip nubalsuojama, atsiduria ir teisės aktuose“, – sako jis.

Tačiau ir G. Špakauskas pripažįsta, kad Kolegija nėra savarankiškas sprendimų priėmimo centras.

„Tai visgi ministerija, mes esame svečiai. Negalime sugalvoti, iškelti bet kokio klausimo, už jį nubalsuoti ir tikėtis, kad jis taps teisės aktu. Procesas yra sudėtingesnis“, – pažymi LŪS pirmininkas.

Jo nuomone, net ir tais atvejais, kai socialinių partnerių siūlymai nevirsta teisės aktais, pats dialogas turi vertę, nes ministeriją pasiekia tiesioginė informacija apie situaciją ūkiuose.

Ar tai gali tapti ir politiniu instrumentu?

Politologas Lauras Bielinis Kolegijos atsiradimą vertina ir kaip ministro valdymo instrumentą.

„Žemės ūkio ministras iš tiesų formuoja sau instrumentus, kurių pagalba jis organizuotų veiklą ir ją kontroliuotų. Jam reikalingi tokie instrumentai, kurie būtų iš dalies stipriau jam pavaldūs ir lojalūs. T. y. kuriuos jis supranta, mato ir tokiu būdu gali kontroliuoti“, – sako politologas.

Tai savaime nereiškia, kad Kolegija sukurta politinei komunikacijai. Tačiau, L. Bielinio vertinimu, institucinis dialogas su ūkininkų organizacijomis ministrui kartu suteikia galimybę kurti tiesioginį santykį su svarbia žemės ūkio sektoriaus auditorija, ypač artėjant 2027 m. savivaldos rinkimams.

„Bet koks komunikavimas, dialogas, diskusija išties padeda abiem pusėms vienas kitą suprasti. Akivaizdu, kad tai neturi būti piktas ginčas, tai turi būti bendro vardiklio paieškos dialogas. Jeigu ministrui pasiseks, tai rinkimuose jis laimės daug“, – pažymi L. Bielinis ir priduria: „Sau pavaldaus instrumento kūrimas yra labai svarbu, nes kas ateina į ministeriją, tas supranta, kad sistema veikia paraleliai ministro interesams ir ne visąlaik atitinka jo tikslus“.

Po metų žada vertinti ne posėdžių, o įgyvendintų pasiūlymų skaičių

„Kolegijos reali vertė turėtų būti vertinama ne pagal diskusijų ar posėdžių skaičių, o pagal dokumentuotų pasiūlymų tolesnį įgyvendinimą ir jų poveikį Ministerijos (ministro) sprendimams“, – teigia ŽŪM.

Pirmojo posėdžio organizavimas ministerijai, jos pateiktais duomenimis, kainavo 126,65 euro – ši suma išleista posėdžio pertraukai. Kolegijos narių darbas neapmokamas, o bendros kelionių ar kitų dalyvavimo išlaidų kompensavimo tvarkos nėra.

V. Buivydas sako Kolegijai kol kas norintis duoti laiko, tačiau jos prasmę galiausiai taip pat sieja su rezultatu.

„Po kito kolegijos posėdžio, žiūrėsime, kokių atsakymų sulauksime. Jeigu tai bus vėlgi kažkas panašaus į bėdų turgų ir tik pasikalbėjimas, tai mes tų bėdų gauname kiekvieną dieną. Mums reikia, kad tas bėdas kažkas išgirstų. Ir reikia sprendimų. Nepasibėdavoti. Bėdų yra daug, tik mažai tų, kurie nori jas išgirsti. Tai jei vis susibėgsim pasibėdavosim, o rezultato jokio, tai tos kolegijos tikslas išnyks“, – sako jis.