Šią savaitę prasidės antrasis ūkininkų protestų etapas – sausio pradžioje laužus visoje Lietuvoje deginę žemdirbiai antradienį sava žemės ūkio technika vyksta į sostinę. Vilniuje, greta Vyriausybės ketinama protestuoti keletą dienų.

Protesto organizatorių – Lietuvos žemės ūkio tarybos (LŽŪT) – atstovo teigimu, sausio 23–26 dienomis vyksiančios akcijos metu tikimasi susitikimų su žemės ūkio politikos formuotojais, tęsti sausio 8 d. inicijuotą dialogą su Vyriausybe.

Piketas pradedamas žemės ūkio ministrui Kęstučiui Navickui planuojant susitikti su Europos Sąjungos agrarinę politiką kuruojančiu eurokomisaru Januszu Wojciechowskiu. Pareigūnai tarsis, kaip Lietuvos ūkininkams palengvinti prievolę šiemet atkurti suartas daugiametes pievas. Tai – vienas esminių 2024 m. protestais pradėjusių ūkininkų reikalavimų.

Vis tik pats K. Navickas naująjį protestą vadina nekonstruktyviu veiksmu. Premjerė Ingrida Šimonytė apgailestauja netikėtai pasikeitusia ūkininkų pozicija.

Protestuos kelias dienas

Pirmąją protesto akciją LŽŪT surengė antrąjį metų pirmadienį – sausio 8 d. ūkininkai visoje Lietuvoje degino laužus, taip reikšdami nepasitenkinimą šalies žemės ūkio politika.

Tądien LŽŪT delegacija susitiko su premjere, K. Navicku, aplinkos viceministrais. Nors po susitikimo tarybos pirmininkas Ignas Hofmanas pasidžiaugė konstruktyvumu – esą su I. Šimonyte buvo sutarta kartu spręsti ūkininkų keliamas problemas bei susitikti darkart kovą – po kelių dienų LŽŪT pranešė, jog protestą tęs ir sausio pabaigoje važiuos į Vilnių, prie Vyriausybės.

Taryba kritikuoja daugiamečių pievų atstatymo tvarką, kuro akcizo padidinimo, ūkininkams nepalankios saugomų teritorijų plėtros, akcentuoti, jog dar nesibaigė vadinamoji pieno krizė. Be kita ko, pabrėžiama, esą per Lietuvą gabenami rusiškos kilmės grūdai.

Pasikeitusią LŽŪT poziciją ministras vadina nekonstruktyvia, premjerė – apgailestauja

Žemės ūkio ministras K. Navickas, paklaustas apie LŽŪT sprendimą vykdyti protestą nepaisant pozityvių signalų po susitikimo su premjere, tikino, jog nemato priežasčių protestui organizuoti.

„Esminiai dalykai, kurie buvo aptarti pas premjerę, yra vykdomi. Kažkokių dirbtinų priežasčių, kad dabar reiktų protestuoti, nematau“, – Eltai sakė K. Navickas.

„Matau kaip visiškai nekonstruktyvų veiksmą“, – tikino jis.

Tuo metu I. Šimonytė šį penktadienį Vyriausybės kanceliarijos su žurnalistais pasidalintame rašte tarybai apgailestavo staigiai pasikeitusia ūkininkų pozicija.

„Po susitikimo viešai komunikuota apie konstruktyvų susitikimą ir apie tai, kad ūkininkų problemos buvo išgirstos bei sutarta jas spręsti, kaip, mano supratimu ir buvo. O po kurio laiko pozicija pasikeitė – teigta, kad susitikime nebuvo sutarti terminai, pateikti tik pažadai“, – rašte ūkininkams dėstė I. Šimonytė.

Ministrė pirmininkė dokumente pabrėžė likusi nusivylusi po susitikimo paskleista vieša LŽŪT komunikacija.

„Vėliau socialiniame tinkle buvo pateikti siūlymai žemės ūkio ministrą išvežti į Lenkiją gyvuliams skirtame transporte. Tai nesuderinama su teisės, etikos ir moralės normomis“, – teigė I. Šimonytė.

„Nepaisydama prieštaringos informacijos, tikiuosi, kad LŽŪT tikslas yra rasti keliamų problemų sprendimus“, – rašte į LŽŪT kreipėsi premjerė.

ELTA primena, kad sausio 8 d. kita skėtinė žemdirbių organizacija – Žemės ūkio rūmai – taip pat prisijungė prie ūkininkų protestų. Šios vadovai tuomet parengė ir Aplinkos bei Žemės ūkio ministerijoms įteikė rezoliuciją su savais reikalavimais. Joje taip pat keliamos daugiamečių pievų ir akcizų politikos problemos, dar prašoma taisyti žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo ribojimo tvarką, parengti nacionalinį partijų susitarimą dėl žemės ūkio ir kt.

Tiesa, LŽŪT nuo antrosios skėtinės žemdirbių organizacijos griežtai atsiriboja.