Atnaujinti nuostatai apibrėžia nacionalinio parko steigimo tikslus, išskirtinę vertę, Kuršių nerijos architektūros ir sodybų planavimo tradicijomis pagrįstus reikalavimus, valdymo, apsaugos ir tvarkymo organizavimo ypatumus.

Nuostatuose pabrėžiama, kad kraštovaizdžio savitumas ir įvairovė, negyvosios ir gyvosios gamtos vertybės, materialusis kultūros paveldas, Kuršių nerijai būdingi amatai, folkloras, meno tradicijos bei tradicinis žvejų gyvensenos būdas sukuria išskirtinę parko vertę.

Atnaujinti Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatai į vieną apjungė du iki tol galiojusius teisės aktus: Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatus ir Kuršių nerijos nacionalinio parko apsaugos reglamentą.

Pirmieji Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatai buvo patvirtinti 1999 metais. Per šiuos metus pasikeitė Kuršių nerijos gyventojų gyvenimo būdas, poreikiai, statinių ir įrenginių statybos medžiagos, tobulėjo technologijos. Pristatome pirmuosius aktualius pakeitimus.

Palengvintos saulės elektrinių ir kolektorių įrengimo galimybės. Nuolat kylant elektros energijos kainai, vis daugiau lietuvių domisi galimybėmis patiems kontroliuoti savo elektros energijos išlaidas. Todėl saulės šviesos energijos elektrinės ar saulės šilumos energijos kolektorių įrengimas tampa viena pagrindinių alternatyvų pigesnės elektros energijos gamybai.  

Nuostatuose atsižvelgta į šiandieninius gyventojų poreikius ir palengvintos saulės šviesos energijos elektrinių ir (ar) saulės šilumos energijos kolektorių įrengimo galimybės. Nuo šiol saulės šviesos energijos elektrines ir (ar) saulės šilumos energijos kolektorius leidžiama įrengti ant statinių stogų. O eksploatacinės (gavybinės), komunalinės, komunikacinės ir inžinerinės, gynybinės (karinės) paskirties kraštovaizdžio tvarkymo zonose galima įrengti ant statinių stogų ir ant žemės. Tačiau jų pastatymo vietos turi būti suderintos su nacionalinio parko direkcija. Direkcija sprendimą suderinti saulės šviesos energijos elektrinės pastatymo vietą priims įvertinusi ir nustačiusi, kad elektrinės nebus matomos nuo gamtos ir kultūros paveldo objektų (kompleksų) ar apžvalgos aikštelių (regyklų), nepakenks saugomoms gamtos ir kraštovaizdžio vertybėms.

Keičiasi statybos reikalavimai urbanistiniuose draustiniuose. Taip pat keičiasi gyvenamųjų namų statybos reikalavimai: gyvenamasis namas – vieno aukšto, stačiakampio plano, ne daugiau kaip su dviem verandomis, kurios gali būti įrengiamos tik gyvenamojo namo šoniniuose (ilguosiuose) fasaduose. Didžiausias vieno aukšto gyvenamojo namo aukštis – iki 8,5 m. Namo aukštis iki stogo karnizo – iki 4 m. Stogo karnizas turi sudaryti ne mažiau kaip 40 proc. stogo perimetro. Nustatant reikalavimą stogo karnizams, siekiama išlaikyti tradicinių Kuršių nerijos žvejų namų vizualinius ypatumus, kurie ir šiandien žavi Kuršių nerijos lankytojus.  

Nustatyti reikalavimai ir žvejo sodybos kiemams – kietos dangos galės užimti ne daugiau kaip 20 proc. neužstatyto žemės sklypo ploto, kiemai taps žalesni, sumažės „trinkelizacija“. Naujas reikalavimas gyvatvorėms: ne aukštesnės nei 1,3 m, tad lankytojai galės netrukdomai grožėtis išskirtine žvejų namų architektūra.

Detaliai su naujais Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatais galite susipažinti čia.

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos informacija