K. Mažeikos milijonų šou: 64 proc. gavėjų – iki 100 Eur, o 10 proc. atiteko beveik du trečdaliai pinigų
Beveik 20 mln. Eur parama dėl išaugusių trąšų ir kuro kainų jau išdalinta, o Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) pateikti duomenys leidžia pirmą kartą pamatyti realų jos pasiskirstymą.
Skaičiai gerokai skiriasi nuo įspūdžio, kurį prieš paramos išmokėjimą galėjo sudaryti vieša Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) komunikacija. Rugsėjį žemės ūkio ministras Kęstutis Mažeika teigė, kad ūkininkas „gali tikėtis iki 4,5 tūkst. eurų“, o daugiausia paramos esą turėtų tikėtis mišrūs ir vidutiniai ūkiai. Ministro teigimu, prioritetas buvo smulkieji ūkiai. Spalį viceministrė Ligita Valalytė jau kalbėjo apie maždaug 4 tūkst. Eur vidutinę paramą ūkiui. Visgi faktinis NMA apskaičiuotas vidurkis siekia 295,15 Eur.
Beveik du trečdaliai – iki 100 Eur
NMA nurodė, kad parama išmokėta 66 051 pareiškėjui. Bendra išmokėta suma siekia 19,495 mln. Eur. Mažiausia išmoka buvo vos 9,96 Eur, didžiausia – 8 529 Eur. Dar iškalbingesnis yra gavėjų pasiskirstymas.
Iki 50 Eur gavo 30 125 pareiškėjai, arba 45,61 proc. visų gavėjų. Dar 12 226 ūkininkams išmokėta nuo 50 iki 100 Eur. Taigi iš viso 64,12 proc. paramos gavėjų gavo ne daugiau kaip 100 Eur. Pridėjus 14 214 gavėjų, kurių išmoka siekė 100–500 Eur, paaiškėja, kad net 85,64 proc. visų gavėjų teko iki 500 Eur.
3 tūkst. Eur ar daugiau gavo vos 328 pareiškėjai – apie 0,5 proc. visų gavėjų. Daugiau nei ministro anksčiau minėtus 4,5 tūkst. Eur gavo 183 pareiškėjai, arba 0,28 proc. Be to, faktinė didžiausia išmoka – 8 529 Eur – beveik dvigubai viršijo ministro viešai minėtą 4,5 tūkst. Eur dydį.
NMA duomenys rodo ryškią paramos koncentraciją: 10 proc. didžiausias išmokas gavusių pareiškėjų atiteko 12,85 mln. Eur, arba beveik du trečdaliai visos paramos. Likusiems 90 proc. gavėjų teko 6,65 mln. Eur – kiek daugiau nei trečdalis viso paketo.
Panaši disproporcija matyti ir paramoje už plotą: iš 16,5 mln. Eur net 13,4 mln. Eur atiteko daugiau kaip 300 ha deklaravusiems pareiškėjams. Taigi net ir nustačius 300 ha paramos „lubas“, didžioji už plotą skirtų pinigų dalis vis tiek susitelkė didžiausius plotus deklaravusių ūkių grupėje.
ŽŪM apie mažas išmokas nekalba
„Agrobitė“ ŽŪM teiravosi, kiek ūkininkų faktiškai gavo anksčiau viešai minėtus 3,5–4,5 tūkst. Eur ir kaip buvo apskaičiuoti tokie orientyrai. Ministerija į šį klausimą konkrečiai neatsakė. ŽŪM priminė paramos taisykles ir nurodė, kad informaciją apie faktinį paskirstymą jau pateikė NMA, todėl jos „nedubliuos“.
Ministerijos taip pat buvo klausiama, ar prieš patvirtinant modelį buvo apskaičiuota, kiek ūkių gaus mažiau nei 100, 500 ar 1 000 Eur ir ar keliolikos ar keliasdešimties eurų išmokos gali reikšmingai kompensuoti padidėjusias kuro bei trąšų sąnaudas. Atsakymas ir vėl buvo trumpas: paramą išmokėjo NMA, o informaciją „Agrobitė“ jau gavusi.
Tačiau NMA pateikti skaičiai dabar rodo, kad mažos išmokos buvo ne pavieniai atvejai – iki 100 Eur gavo beveik du trečdaliai visų paramos gavėjų.
„Tikslas buvo smulkūs ir vidutiniai“
ŽŪM buvo paklausta ir to, ar, jau turint faktinius išmokėjimo duomenis, ministerija vis dar mano, kad modelis pirmiausia padėjo smulkiems ir vidutiniams ūkiams. Ministerija konkrečių tai pagrindžiančių rodiklių nepateikė.
„Šiuo sprendimu siekta paremti smulkius bei vidutinius ūkius ir nedidinti administracinės naštos“, – nurodė ŽŪM. Taigi ministerija paaiškino, ko buvo siekiama, tačiau nepateikė skaičių, įrodančių, kad šis tikslas buvo pasiektas.
Paklausta, ar ministras prisiima politinę atsakomybę už viešą komunikaciją apie kelių tūkstančių eurų paramą ir ar ateityje būtų svarstoma minimali išmoka arba ekonominį ūkio dydį geriau atspindintys kriterijai, ŽŪM atsakė, kad „ministras nubrėžė aiškią kryptį“ – nulinę biurokratiją ir greitą lėšų išmokėjimą.
Į klausimą apie politinę atsakomybę bei galimus modelio pakeitimus atsakyta nebuvo.
V. Buivydas: tai, ką sakėme, dabar matyti sąskaitose
Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos (LJŪJS) vicepirmininkas Vytautas Buivydas teigia, kad faktinės išmokos patvirtino kritiką, kurią organizacija išsakė dar prieš patvirtinant modelį.
„Ūkininkai dalijasi tomis gautomis išmokomis – 20, 30, 50, 100 eurų, kitur yra keli šimtai. Ūkininkai pradeda reikšti nepasitenkinimą, nes tie pinigėliai pradeda kristi, o iš tiesų nieko ten beveik neįkrenta“, – sakė V. Buivydas. Jo vertinimu, pasirinkta formulė smulkiems ūkiams nebuvo palanki.
„Tai yra tam tikra prasme apgaulė, kai mes kalbame apie prioritetą šeimos, vidutiniams ūkiams. Jie liko nustumti, jie gaus po keliasdešimt ar kelis šimtus eurų, o parama didžiąja dalimi atiteks tiems, kurie turi 300 ha augalininkystės plotų, 300 galvijų ir įmonėms.“, – teigė V. Buivydas ir pridūrė: „Na tai toks pasityčiojimas. Ir ypač nuoskaudą, ko gero, turi tie, kurie plotų daug neturi, bet stengiasi kurti didesnę pridėtinę vertę, pvz., sodai, daržovės, uogos ir t. t. Jie paliekami su 10 Eur už ha.“
D. Karalevičienė: „Kam ji?“
Lietuvos nederlingų žemių naudotojų asociacijos (LNŽNA) vadovė Danutė Karalevičienė pateikia konkrečių savo narių pavyzdžių. Vienas maždaug 80 ha ekologinis ūkis gavo apie 700 Eur.
„Gerai tie 700 eurų. Bet tai yra mažai“, – sakė ji. Kitas, 60–70 ha valdantis Žemaitijos ūkis, laikantis apie 20 karvių – 10 pieninių ir 10 mėsinių – gavo apie 200 Eur.
„Tai jis ir klausia – už ką jis gavo tą paramą? Kam ji?“ – pasakojo D. Karalevičienė. Ypač kritiškai ji vertina mėsinių galvijų ir nederlingose žemėse dirbančių ūkių situaciją. Pasak asociacijos vadovės, valstybė tokius ūkius ne vienus metus skatino rinktis gyvulininkystę, tačiau šiame paramos modelyje mėsiniai galvijai liko už borto.
ŽŪM savo ruožtu yra skelbusi, kad paramos modelis buvo svarstomas Kolegijoje kartu su žemdirbių atstovais. Tačiau galutiniai NMA skaičiai iškelia labai konkretų klausimą: jeigu prioritetu buvo įvardyti smulkūs ir vidutiniai ūkiai, kaip vertinti rezultatą, kai beveik du trečdaliai gavėjų gavo iki 100 Eur, o 10 proc. didžiausių išmokų gavėjų atiteko beveik du trečdaliai visos paramos?
Į šį klausimą ŽŪM konkrečiai neatsakė.