Lapkritį-gruodį bus užmigdyta apie 0,5 mln. žvėrelių, paskaičiuota žala – 64 mln. eurų

Lapkritį ir gruodį, kai kailiukas geriausios kokybės, bus užmigdyta apie 0,5 mln. trijose dešimtyse šalies fermų auginamų žvėrelių – iki 2027 metų pradžios visos dar veikiančios šio verslo įmonės privalo nutraukti veiklą.

Teismo paskirto eksperto skaičiavimais, žvėrelių augintojai dėl priverstinio ūkių uždarymo patirs beveik 64 mln. eurų bendros žalos, tačiau Lietuvos žvėrelių augintojų asociacijos vadovas Česlovas Tallat-Kelpša BNS teigė, kad tokia suma per maža – pusšimtis ūkių prašo atlyginti 113 mln. eurų žalos. 

„Mūsų nuomone, ji yra palyginti maža, kadangi ekspertas vadovavosi tais duomenimis, kurie buvo prieinami 2023 metais ir negalėjo vadovautis dabartiniais duomenimis. Jis vertino duomenis, kai sektorius buvo pačioje duobėje. Dabar yra visai kitaip ir jeigu jis vertintų dabar, tai būtų visai kiti skaičiai“, – BNS tvirtino asociacijos vadovas. 

Pasak jo, šalyje vis dar dirba apie trys dešimtys ūkių, keli jau nutraukė veiklą, gavo valstybės žadėtas kompensacijas.

„Ūkiai tie, kurie dirbo, dirba ir dabar – augina tol, kol galima. O kai kurie yra sustoję dėl to, kad nebematė šviesos tunelio gale“, – BNS teigė asociacijos vadovas, žvėrelius auginantis dviejuose ūkiuose.

Pasak Č.Tallat-Kelpšos, dabar rinkos situacija yra palanki žvėrelių augintojams – kailių kainos aukštos.

„Labai pabrango, vos ne dvigubai. Mes pardavinėjame ne Lietuvoje, o pasaulinėje rinkoje. Jos artėja prie didžiausių visų laikų kainų, sakyčiau. Gal 2013 metais ir buvo panašios. Vidutinė kaina siekia beveik 60 eurų už kailiuką. Didesnio žvėrelio ir 100 eurų gali kainuoti. Tinkamos spalvos, tinkamos kokybės, tinkamo dydžio gali kainuoti ir 100 eurų, ir 120 eurų“, – teigė žvėrelių augintojas.

„Paprasčiau sakant, kainos praktiškai padvigubėjo nuo praeitų metų“, – pridūrė jis.

Č.Tallat-Kelpšos teigimu, kainos pakilo, nes baigėsi augintojus labiausiai palietusios krizės.

„Krizė buvo prasidėjusi dėl perprodukcijos, nes buvo labai geri laikai, todėl atėjo ir tokių ūkių, kurių neturėjo būti. Tada atėjo kovidas, paskui – karas. Dėl to sumažėjo produkcija maždaug 3–4 kartus. Taip pat keičiasi požiūris į kailį, jis tampa madingas ir tvarumo ženklu. Ir va toks susidėjo buterbrodas ir kainos pakilo“, – aiškino verslininkas.

Pasak Č.Tallat-Kelpšos, tinkamiausias metas užmigdyti žvėrelius bus lapkritį–gruodį, kai geriausia kailio kokybė.

Jo duomenimis, per du aukcionus, vykusius šiemet kovą ir birželį, parduota daugiau negu 689 tūkst. lietuviškų kailiukų. Č.Tallat-Kelpša mano, jog dar maždaug iki 200 tūkst. kailiukų bus parduota ruošiantis ūkių uždarymui: „Apie 900 tūkst. šiemet parduota lietuviškų kailių.“

Asociacijos vadovo teigimu, daugiausia kailinių žvėrelių buvo auginama 2014–2015 metais – apie 2 mln. 

Regionų administracinis teismas praėjusį rudenį pradėjo nagrinėti bylą dėl 113 mln. eurų žalos atlyginimo pusšimčiui kailinių žvėrelių ūkių, turinčių nutraukti veiklą. Teisėjas paskyrė ekspertizę, kuri įvertintų realią galimą kiekvieno iš 48 ūkių verslo uždarymo žalą.

Teismo Šiaulių rūmai pernai spalį pavedė ją atlikti ekspertui Taurui Antanui Tupiniui, o bylą sustabdė. Kaip BNS pranešė teismo atstovė Sigita Gamulėnienė, gavęs ekspertizės aktą teismas atnaujino bylos nagrinėjimą – jo posėdis numatytas rugsėjo 21-ąją.

Žemės ūkio ministerijos duomenimis, 2024–2026 metais dėl kompensacijų už kailinės žvėrininkystės veiklos nutraukimą kreipėsi 10 ūkių, jiems išmokėta beveik 295,5 tūkst. eurų.

Žemės ūkio duomenų centro Ūkinių gyvūnų registro duomenimis, šiuo metu 26 ūkių 31 fermoje auginama beveik 574 tūkst. audinių, 5,3 tūkst. šinšilų turi 13 ūkių.

Penkiose didžiausiose fermose Radviliškio, Kauno, Utenos ir Šiaulių rajonuose laikoma 363,3 tūkst. audinių. 

Pagal Seimo priimtą Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymą kailinių žvėrelių fermų Lietuvoje turi nebelikti nuo 2027 metų. 

Seimas praėjusių metų rudenį buvo grįžęs prie šio draudimo – buvo pateiktos pataisos jį atidėti dvejiems metams, iki 2029 metų sausio bei išplėsti kompensacijas gaunančių ūkininkų ratą. Tačiau projektas po pateikimo toliau nepajudėjo. 

Konstitucinis Teismas yra paskelbęs, kad draudimas neprieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui.