Sumažintas žemės ūkio paskirties žemės mokestis

Po ilgų diskusijų, karštų argumentų ir skaičiavimų Kėdainių rajono savivaldybės taryba priėmė sprendimą, kuris turės teigiamos įtakos krašto žemdirbių ateičiai ir bent kiek palengvins jų naštą. Nors savivaldybės biudžetas dėl to neteks solidžios sumos, politikų balsai nulėmė, kad žemės ūkio paskirties žemės mokesčio tarifas nuo 2027 metų bus mažinamas iki 0,6 proc. (šiuo metu jis siekia 0,7 proc.). Tačiau sprendimas nebuvo priimtas lengvai, mat politikai atkreipė dėmesį, kad žemės ūkio paskirties žemės mokesčio tarifas Kėdainiuose ir šiaip yra vienas mažiausių, o situacija sunki ne tik žemdirbiams, bet ir pačiai savivaldybei.
Situacija žemės ūkyje kritinė

Sprendimas mažinti tarifą priimtas po to, kai į krašto politikus kreipėsi Kėdainių krašto ūkininkų sąjunga. Birželio viduryje pateiktame rašte žemdirbiai išdėstė niūrią realybę, su kuria susiduria pastaruosius kelerius metus. Jų teigimu, gamybos kaštai augo ne procentais, o kartais, o žemės ūkio produkcijos supirkimo kainos grįžo į laikus dar iki karo Ukrainoje.

Ūkininkų sąjungos Kėdainių skyriaus pirmininkas Mantas Župerka posėdžio metu akcentavo, kad žemdirbių situacija šiuo metu yra itin sudėtinga, o dalis ūkininkų jau net nebemato prasmės dirbti.

„Mes turime neeilinę situaciją, kurią išgyvename ne vienus metus. Tai – neprognozuojamas ir nevaldomas žaliavų brangimas. Pavyzdžiui, glifosato preparatai, kurie kainuodavo apie 400 eurų, šiandien atsieina apie 900 eurų. Azotinės trąšos pabrango nuo 200 iki 500 eurų. O grūdų kainas turime tokias, kokios buvo prieš karo Ukrainoje pradžią – apie 170–180 eurų už toną. Ir situacija tik blogėja“, – kalbėjo ūkininkas.

Anot M. Župerkos, daugelis smulkiųjų ūkininkų jau dabar traukiasi iš rinkos, parduoda žemę, nes nebemato prasmės dirbti nuostolingai. Nors Kėdainiai garsėja kaip stiprių, inovatyvių ūkių kraštas, net ir didžiausiems ūkiams dabartinė mokesčių našta, derinama su augančiomis žemės vertėmis, tampa sunkiai pakeliama.

Biudžete atsivers 165 tūkst. eurų skylė

Vienas didžiausių ginčų kilo dėl pačios žemės vertės pokyčio. Ūkininkai teigė, kad nuo 2026 metų sausio 1 dienos žemės rinkos vertė vidutiniškai padidėjo apie 20 proc., o tai automatiškai didina ir mokestį, net jei tarifas lieka tas pats. Tačiau savivaldybės administracijos direktorius Gintautas Muznikas pateikė kitokius duomenis.

„Nežinau, kokiais šaltiniais remiasi Ūkininkų sąjunga, tačiau kiekvieno žemės sklypo vertė padidėjo skirtingai. Didžiausias augimas stebimas Šilutės, Molėtų ar Kauno zonose. Mažiausias padidėjimas, vos 3–4 proc., fiksuojamas būtent Šiaulių, Raseinių, Radviliškio ir Kėdainių rajonuose. Mes skaičiavome, kad vidutiniškai sklypo vertė auga apie 4 proc. Kai kur radome vertės pokytį nuo 1,7 proc. sumažėjimo iki 10,2 proc. padidėjimo, bet 20 proc. šuolio pagal oficialius žemėlapius nematome“, – tarybos nariams dėstė G. Muznikas.

Maža to, politikai skaičiuoja, kad sumažinus žemės ūkio paskirties žemės mokesčio tarifą nuo 0,7 iki 0,6 proc., į biudžetą per metus nebus surinkta apie 165 tūkst. eurų. Tai – lėšos, kurios galėtų būti skiriamos infrastruktūrai, švietimui ar socialinėms reikmėms.

Vicemerė Virginija Baltraitienė pabrėžė, kad jei tarifas liktų nepakeistas (0,7 proc.), savivaldybė dėl padidėjusių žemės sklypų verčių papildomai gautų apie 40 tūkst. eurų, tačiau dabar pasirinktas pagalbos ūkininkams kelias.

Tarifas Kėdainiuose – vienas mažesnių

Diskusijų metu buvo žvelgiama ir į kaimynines savivaldybes. V. Baltraitienė pastebėjo, kad tarifų politika Lietuvoje yra itin marga. „Birštone tarifas siekia 1 proc., Jonavoje – 0,85 proc., o štai Kaišiadoryse jis toks, kokį dabar siūlome mes, – 0,6 proc. Kauno ir Panevėžio rajonai taiko diferencijuotus tarifus pagal zonas, kurie svyruoja nuo 0,1 iki 1 proc. Ukmergėje tarifas siekia net 1,5 proc.“, – vardijo vicemerė, o politikams teko pripažinti, kad Kėdainiuose mokesčiai nėra jau tokie dideli kaip kai kur kitur.

Tačiau ūkininkų atstovai greitai atkirto, kad lyginti vien tik procentus yra klaidinga.

M. Župerka akcentavo, kad Kėdainių žemės vertė yra viena didžiausių šalyje dėl savo derlingumo, todėl net ir mažesnis procentas čia virsta kur kas didesne pinigine suma nei kitur. „Mes taip pat dirbame ir Panevėžio rajone. Jei palygintume deklaracijas, kiek už tą patį plotą mokame ten ir čia, pamatytumėte, kad Kėdainiuose mokame gerokai daugiau. Mes neprašome mokesčio sumažinti tiek, kad biudžetas griūtų, mes prašome, kad jis drastiškai nedidėtų dėl augančių verčių“, – aiškino M. Župerka.

Siūlė kompromisinį variantą

Svarstymo procese netrūko ir bandymų rasti vidurio kelią. Tarybos narys Rimantas Diliūnas siūlė nustatyti 0,65 proc. tarifą. Anot jo, tai būtų buvęs teisingas kompromisas tarp ūkininkų lūkesčių ir savivaldybės poreikio pildyti biudžetą, ypač kai pirmąjį šių metų pusmetį gyventojų pajamų mokesčio (GPM) surinkimas atsilieka nuo plano ir biudžete fiksuojamas daugiau nei 250 tūkst. eurų deficitas.

„Mes turime atsakingai žiūrėti į viešuosius finansus. Ne vien ūkininkai gyvena rajone, visiems dabar nelengva. Mano pasiūlymas buvo 0,65 proc., kad bent kiek sušvelnintume praradimus biudžetui, bet kartu parodytume dėmesį žemdirbiams,“ – teigė R. Diliūnas.

Įdomu tai, kad dalis politikų užkulisiuose ir komitetų posėdžiuose siūlė dar kitokį variantą – sumažinti tarifą iki 0,6 proc. tik vieneriems metams (eksperimentiniam laikotarpiui), o vėliau, įvertinus ekonominę situaciją, vėl grįžti prie šio klausimo. Buvo nuogąstaujama, kad nustačius mažą tarifą ilgam laikui bus sunku subalansuoti biudžetą ateityje. Tačiau nė vienam, nė kitam pasiūlymui taryba nepritarė.

Buvo nuspręsta, kad ūkininkams reikia stabilumo ir galimybės planuoti savo finansus ilgesniam laikotarpiui, todėl patvirtintas sprendimas be numatyto automatinio grįžimo prie ankstesnio tarifo.

Priminė indėlį į rajono gerovę

Diskusijoje nebuvo pamirštas ir ūkininkų indėlis į rajono gerovę. M. Župerka priminė, kad žemdirbiai yra vieni pirmųjų, kurie skuba į pagalbą rajonui ekstremaliomis sąlygomis.

„Kai mieste turime sniego kalnus, mes su buldozeriais ir priekabomis važiuojame gelbėti miesto. Mes visada padėsime, bet norime jausti ir savivaldybės palaikymą, kai mums sunku“, – kalbėjo jis.

Tačiau, nors ūkininkams jaučiamas dėkingumas, savivaldybės vadovai neslepia nerimo dėl to, kaip bus surenkami mokesčiai. Sumažinus žemės ūkio paskirties žemės mokestį, savivaldybės biudžete jau atsivers trečdalį milijono siekianti finansinė skylė.

„Vienintelis mokestis, kurio surinkome daugiau nei planuota, yra aplinkos taršos mokestis. Visur kitur viršplaninių lėšų nėra. Tad kiekvienas 100 tūkstančių eurų mums yra svarbus,“ – konstatavo G. Muznikas.

Vis dėlto tarybos narių dauguma nusprendė, kad žemės ūkio sektorius yra Kėdainių rajono stuburas, kurį būtina saugoti net ir prisiimant biudžeto pajamų mažėjimo riziką.

Patvirtintas 0,6 proc. tarifas įsigalios nuo 2027 metų sausio 1 dienos. Tai reiškia, kad šį rudenį ūkininkai dar mokės pagal senąją tvarką (0,7 proc.), o sprendimo poveikį pajus tik po pusantrų metų. O klausimas, kaip pavyks kompensuoti prarastus 165 tūkstančius eurų biudžete, lieka atviras ir bus svarstomas kituose tarybos posėdžiuose.