Nevarėnai – kraštas, kurį kuria žmonės

Kai miestelio gatvėse įsižiebia nauji šviestuvai, sutvarkoma tvenkinio pakrantė, atnaujinami takai ar gražėja gėlynai, pokyčiai tampa matomi visiems. Tačiau tikroji Nevarėnų seniūnijos stiprybė slypi ne vien atliktuose darbuose. Ją kuria žmonės – savo idėjomis, atsakomybe, bendruomeniškumu ir meile kraštui. Apie tai, kas šiandien vyksta Nevarėnų seniūnijoje, kokių darbų imtasi ir ko dar siekiama, kalbamės su seniūnu Dariumi Martinkumi.

Gražėjanti aplinka – kasdienio darbo rezultatas

Nevarėnų seniūnija šiuo metu išgyvena aktyvų veiklos laikotarpį. Tvarkomos viešosios erdvės, gerinama infrastruktūra, daug dėmesio skiriama gyvenviečių aplinkai. Pasak seniūno Dariaus Martinkaus, viešosios erdvės yra tarsi seniūnijos veidrodis – iš jų galima spręsti apie žmonių požiūrį į savo gyvenamąją vietą.
Pastaruoju metu seniūnijos gyvenvietėse įrengti 25 nauji gatvių šviestuvai, o per pastaruosius penkerius metus seniūnijos gatvės iš viso pasipildė 38 šviestuvais. Kasmet asfaltuojami reikšmingesni gatvių ruožai, remontuojamos atsiradusios asfalto duobės, žvyruojami prasčiausios būklės keliai. Nevarėnų miestelyje išasfaltuotos Vytauto ir Parko gatvių atkarpos.
„Norėtųsi turėti didesnes galimybes gatvėms asfaltuoti, bet po truputį situacija gerėja“, – sako D. Martinkus.
Vienas iš svarbesnių šiuo metu vykdomų darbų – Nevarėnų miestelio Liepų gatvės šaligatvių įrengimas ir remontas. Tai tęstinis projektas, kurį planuojama užbaigti ateinančiais metais. Sutvarkyti šaligatviai turėtų ne tik pagražinti miestelio aplinką, bet ir suteikti daugiau patogumo gyventojams. Ypač tai aktualu vyresnio amžiaus žmonėms ir šeimoms su vaikais – vaikams bus saugiau pasiekti mokyklą.
Dėmesys skiriamas ir energijos taupymui. Seniūnijoje įrengta 5,46 kW galios saulės elektrinė, kuri ateityje leis sumažinti elektros energijos sąnaudas.
Ryškiausiu Nevarėnų miestelio aplinkos akcentu tapo Burbesio tvenkinys. Jis išvalytas, sutvarkyta ir apželdinta pakrantė, pasodinta medžių ir gėlių, įrengti parkiniai šviestuvai, atnaujinti takeliai. Bendruomenės iniciatyva sutvarkyta ir tvenkinio sala – ji apsodinta, įrengtas apšvietimas. Ši vieta tapo ne tik gražesnė, bet ir patrauklesnė gyventojams bei svečiams, norintiems pabūti gamtoje.
Nevarėnai nėra vienintelė seniūnijos gyvenvietė, kurioje vyksta pokyčiai. Nuolat gražinami ir prižiūrimi Nerimdaičių miestelis bei Mitkaičių kaimas. Mitkaičiuose sutvarkyta buvusio žvyro karjero teritorija, įrengta vaikų žaidimo ir tinklinio aikštelė. Nerimdaičiuose formuojamos žaliosios erdvės, prižiūrima vaikų žaidimo aikštelė ir buvusios mokyklos aplinka.
„Visoje seniūnijos teritorijoje, kiekviename miestelyje ir kaimelyje galima rasti atokvėpio vietelių kiekvienam gyventojui ir užklydusiam svečiui“, – pasakoja seniūnas.
Tačiau graži aplinka neatsiranda savaime. Už jos slypi kasdienis, dažnai nepastebimas seniūnijos darbuotojų darbas. Šiltuoju metų laiku ravimi gėlynai, pjaunama žolė, renkamos šiukšlės, prižiūrimi takai ir viešosios erdvės. D. Martinkus pabrėžia, kad šie darbai retai sulaukia didesnio dėmesio, nors būtent jie pareikalauja daug laiko, pastangų ir finansinių išteklių.
Ne mažiau dėmesio skiriama ir kapinėms. Nuolat prižiūrimos seniūnijos teritorijoje esančios kapinės, suremontuota Mitkaičių kapinių tvora, prie Nerimdaičių kapinių įrengta atliekų surinkimo aikštelė. Nevarėnų ir Nerimdaičių miesteliuose bei Mitkaičių kaime įrengti kapinių takeliai, prie visų seniūnijos kapinių pastatyti biotualetai. Tai darbai, kurie galbūt nėra patys garsiausi, tačiau gyventojams yra svarbūs ir reikalingi.

Seni pastatai, nauji gyvenimai ir dar neišspręsti iššūkiai

Nevarėnų seniūnijos gyvenimas neatsiejamas nuo pastatų, kuriuose kadaise veikė mokyklos, o šiandien juose kuriamos naujos veiklos. Vienas ryškiausių pavyzdžių – Mitkaičių buvusios mokyklos pastatas. Čia dalinai atnaujintas stogas, sumontuotas ir apskardintas sieną prilaikantis karkasas, pakeista dalis langų, įrengti valymo įrenginiai.
Tačiau svarbiausia – pastatas nėra tuščias. Jame veikia biblioteka, bendruomenės įkurtas viešbutis „Kartų pastogė“, teikiamos maitinimo paslaugos. Taigi buvusi mokykla tapo vieta, kurioje susitinka skirtingos veiklos ir žmonės.
Panašus procesas vyksta ir Nerimdaičiuose. Čia taip pat prižiūrimas buvusios mokyklos pastatas, dalinai atnaujintas jo stogas, pakeista dalis langų. Pastate veiklą vykdo miestelio bendruomenė, veikia biblioteka.
Vis dėlto šie pastatai seniūnui kelia ir nemažai rūpesčių. Jų priežiūrai ir remontui reikia didelių investicijų. Mitkaičių mokyklos pastatui dar būtina remontuoti dalį stogo ir pakeisti dalį langų, o Nerimdaičių pastate reikalingas stogo remontas ir antro aukšto langų keitimas.
„Norint atlikti šiuos darbus, reikalingas ne vienas tūkstantis eurų“, – apie laukiančius iššūkius sako D. Martinkus.
Dar viena problema, kurią seniūnas įvardija kaip vieną didžiausių, – verslo kūrimas. Seniūnijoje nėra daug veikiančių įmonių ir individualią veiklą vykdančių žmonių. Dėl to sudėtingiau susirasti darbą vietos gyventojams. Tai ypač svarbus klausimas, kalbant apie jaunų žmonių išlikimą krašte ir naujų šeimų kūrimąsi.
Kita vertus, Nevarėnų seniūnija turi nemažai privalumų. Čia veikia pagrindinė mokykla ir vaikų darželis, ambulatorija, trys bibliotekų skyriai, Nevarėnų kultūros centras, dienos centras. Seniūnija yra patogioje geografinėje vietoje – maždaug pusiaukelėje tarp Telšių ir Mažeikių. Šalia gyvenamosios aplinkos ir gamtos yra pagrindinės žmogui reikalingos paslaugos.
„Čia gyvena savo kraštą mylintys žmonės, žmogų supa nuostabi gamta. Seniūnija yra patogioje geografinėje vietoje, todėl jaunoms šeimoms čia turėtų būti gera gyventi“, – įsitikinęs seniūnas.
Gyvenimo kokybę kuria ne vien infrastruktūra. Nevarėnuose svarbią vietą užima kultūra. Kultūros centre vykstantys renginiai pritraukia žmonių ne tik iš Telšių rajono, bet ir iš Mažeikių, Šiaulių, Plungės. Renginių įvairovė leidžia atrasti sau artimą veiklą skirtingo amžiaus ir pomėgių žmonėms. Daugiausia dėmesio sulaukia Kraštiečių šventė, Kapelų šventė, Kalėdų eglutės įžiebimas ir kiti renginiai.
Neužmiršti ir vyresnio amžiaus gyventojai. Visose seniūnaitijose veikia Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos – Bočių sąjungos – skyriai. Jų nariai gali susitikti, bendrauti, dalyvauti veiklose, vykti į ekskursijas. Ypač aktyvūs yra Nerimdaičių bočiai.

Žmonės, kurie ne tik gyvena, bet ir kuria savo kraštą

Kalbėdamas apie Nevarėnų seniūniją, D. Martinkus daug dėmesio skiria žmonėms. Jo teigimu, seniūnijoje gyvena supratingi ir atsakingi gyventojai. Daugelį smulkių problemų jie išsprendžia patys, tačiau seniūnija stengiasi padėti kiekvienu atveju, kai pagalbos reikia.
Vienas dažniausių gyventojų rūpesčių – kelių būklė. Seniūną žmonės dažniausiai pasiekia dėl kelių valymo žiemą, greideriavimo, kelių pravažumo šlapiuoju metų laiku. Taip pat kreipiamasi dėl leidimų šalinti medžius, kapų tvarkymo, įvairių klausimų, susijusių su artimųjų mirtimi.
„Į visus prašymus ir pastabas atsižvelgiame pagal išgales ir turimus išteklius“, – sako seniūnas.
Tačiau Nevarėnų žmonės nėra vien prašymų teikėjai. Jie patys aktyviai dalyvauja kuriant savo aplinką. Visose seniūnaitijose veikia bendruomenės, organizuojamos įvairios veiklos, įgyvendinami projektai. Tarp bendruomenių ir seniūnijos vyksta nuolatinis bendravimas. Gyventojai siūlo idėjas, o seniūnija kartu ieško galimybių jas įgyvendinti.
Būtent toks bendradarbiavimas padėjo sutvarkyti Burbesio tvenkinio salą. Bendruomenės iniciatyva ji buvo apsodinta, įrengtas apšvietimas. Tai pavyzdys, kaip viešoji erdvė gali tapti bendru žmonių reikalu, o ne vien seniūnijos rūpesčiu.
Artimiausiu metu bendruomenė planuoja atnaujinti Nevarėnų miestelio centre esančią autobusų stotelę. Kadangi ji yra svarbi miestelio centro estetinio vaizdo dalis, planuojama išsaugoti jos autentišką formą. Tai nedidelis, tačiau simboliškas sumanymas, rodantis, kad tvarkant aplinką, svarbu ne tik naujumas, bet ir pagarba vietos savitumui.
Seniūnas džiaugiasi atsakingais gyventojais, kurie nešiukšlina ir neniokoja aplinkos. Pasak jo, tokia kasdienė atsakomybė yra ne mažiau svarbi už didelius projektus. Graži seniūnija prasideda nuo paprasto žmogaus elgesio – nuo šiukšlės, paliktos šiukšliadėžėje, nuo prižiūrimo gėlyno, nuo pagarbos viešai erdvei ir kaimynui.
Nevarėnų ateitis, D. Martinkaus įsitikinimu, priklausys nuo žmonių noro būti kartu ir kurti. Seniūnijoje jau yra daug to, ko reikia gyvenimui – mokykla, darželis, ambulatorija, bibliotekos, kultūros centras, dienos centras, bendruomenės ir gamta. Tačiau iššūkių taip pat netrūksta: reikia toliau gerinti kelių būklę, tvarkyti šaligatvius, investuoti į buvusius mokyklų pastatus, skatinti verslumą ir sudaryti daugiau galimybių jauniems žmonėms pasilikti arba čia sugrįžti.
„Nevarėnų krašto žmonėms noriu palinkėti energijos savo darbuose, būti bičiuliškiems, kaimyniškiems vieni kitiems. Linkiu kuo daugiau tarpusavio supratimo, atsakomybės, kad niekada netrūktų mylinčių ir puoselėjančių šį kraštą žmonių“, – sako D. Martinkus.
Jo žodžiuose telpa ir dabartis, ir ateities siekis. Nevarėnų seniūnija nėra vien administracinė teritorija žemėlapyje. Tai vieta, kurią kasdien kuria joje gyvenantys žmonės. Vieni sodina gėles, kiti organizuoja renginius, treti prižiūri viešąsias erdves, tvarko savo aplinką ar imasi bendruomeninių iniciatyvų. Seniūnijos darbuotojai rūpinasi keliais, švara, infrastruktūra ir kasdieniais gyventojų poreikiais.
Ir nors ne visus darbus galima atlikti iš karto, pokytis matomas. Šviečiančios gatvės, sutvarkyta Burbesio pakrantė, atnaujinami šaligatviai, prižiūrimos gyvenviečių žaliosios erdvės, naujam gyvenimui prikeliami buvusių mokyklų pastatai – visa tai tampa bendro darbo rezultatu.
Nevarėnų kraštas nori gyventi, augti ir būti patrauklus. Čia norima matyti daugiau jaunų šeimų, daugiau vaikų, daugiau iniciatyvų ir daugiau žmonių, kurie ne tik čia gyvena, bet ir jaučia atsakomybę už vietą, kurią vadina namais. O kol yra žmonių, mylinčių savo kraštą ir pasirengusių dėl jo stengtis, yra ir pagrindo tikėti, kad Nevarėnai ir toliau gražės, stiprės bei išliks gyvybinga vieta gyventi, kurti ir būti kartu.