Konsultavimo tarnyba išdėstė savo poziciją dėl FNTT atliekamo tyrimo ir kratų

Po kratų Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) atliktų kratų Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyboje savo poziciją išdėstė ir pati konsultavimo organizacija.

„Reaguodami į viešojoje erdvėje pasirodžiusią informaciją, patvirtiname, kad šią savaitę LŽŪKT centrinėje buveinėje ir keliuose rajonų biuruose lankėsi FNTT pareigūnai, kurie atliko duomenų poėmį, siekdami patikslinti tyrimui reikšmingas aplinkybes“, – pranešime teigia LŽŪKT.

Tarnyba patikina, kad su FNTT pareigūnais geranoriškai bendradarbiauja – pateikė prašomus dokumentus bei duomenis ir yra pasirengusi teikti visą papildomą tyrimui reikalingą informaciją.

„Esame suinteresuoti, kad visos aplinkybės būtų kuo greičiau ir objektyviai išaiškintos. Svarbu pabrėžti, kad šiuo metu vyksta ikiteisminis tyrimas, o mūsų turimais duomenimis, įtarimai nėra pareikšti nei Konsultavimo tarnybai, nei jos darbuotojams“, – rašoma pranešime.

LŽŪKT taip pat paaiškina svarbiausias aplinkybes, susijusias su paramos paraiškų teikimu, konsultavimo paslaugų pasirinkimu ir jų administravimu.

Ūkininkas pats sprendžia, kieno konsultavimo paslaugomis naudotis

LŽŪKT nėra vienintelė organizacija, galinti teikti konsultavimo paslaugas pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencinę priemonę „Konsultavimo paslaugos“.

Pagal šią priemonę konsultavimo paslaugas žemdirbiams gali teikti tik Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) patvirtinti paslaugų teikėjai. 2025 m. paraiškų priėmimo laikotarpiu tokių organizacijų, be Konsultavimo tarnybos, buvo dar devynios.

Visi konsultavimo paslaugų teikėjai, norintys dalyvauti šioje priemonėje, turi būti įvertinti atsakingos institucijos ir įtraukti į Nepriklausomų žemės ūkio konsultantų sąrašą. Jame iš viso yra apie 450 įvairioms organizacijoms priklausančių ar individualiai dirbančių konsultantų, iš kurių 232 yra Konsultavimo tarnybos darbuotojai.

„Svarbu tai, kad nepriklausomai nuo to, ar ūkininkas paramos paraišką pildo savarankiškai, ar naudojasi konsultanto pagalba, jis pats sprendžia, kurio paslaugų teikėjo konsultacijas pasirinkti, atsižvelgdamas į savo ūkio poreikius. Be to, ūkininkas gali naudotis skirtingų konsultavimo paslaugų teikėjų paslaugomis“, – teigia LŽŪKT.

2025 m. paraiškų priėmimas pagal intervencinę priemonę „Konsultavimo paslaugos“ vyko spalio 1–31 dienomis. Šiam kvietimui iš pradžių buvo skirta 1 689 637 Eur paramos lėšų.

NMA duomenimis, per šį laikotarpį buvo pateikta 1 431 paraiška. Kadangi skirtų lėšų nepakako, buvo numatytas papildomas finansavimas. Iš viso NMA patvirtino 1 149 paraiškas, kurioms skirta bendra 2 053 548 Eur paramos suma.

Iš patvirtintų paramos gavėjų 803 žemdirbiai pasirinko konsultavimo paslaugas gauti Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyboje ir šiuo tikslu sudarė konsultavimo paslaugų teikimo sutartis.

Kaip vyksta atsiskaitymas už suteiktas paslaugas?

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba, kaip juridinis konsultavimo paslaugų teikėjas, parengia bendrą suteiktų paslaugų suvestinę ir pateikia NMA mokėjimo prašymą.

NMA patikrina pateiktus duomenis ir atlieka papildomus kontrolės veiksmus, įskaitant atrankinius skambučius ūkininkams, siekdama įsitikinti, kad konsultavimo paslaugos iš tiesų buvo suteiktos.

Tik atlikusi patikrinimus NMA priima sprendimą dėl mokėjimo ir perveda Konsultavimo tarnybai paramos lėšas už suteiktas konsultavimo paslaugas.

Taigi paramos administravimo procesas apima kelis etapus – nuo paties ūkininko pateiktos paraiškos ir NMA sprendimo skirti paramą iki konsultavimo paslaugų užsakymo, jų suteikimo patvirtinimo ir galutinio NMA patikrinimo prieš išmokant lėšas.

LŽŪKT: „Bendradarbiaujame su teisėsauga ir siekiame objektyvaus aplinkybių išaiškinimo“

Konsultavimo tarnyba teigia, kad gerbia teisėsaugos institucijų darbą ir tikisi, jog atliekamas tyrimas padės objektyviai įvertinti visas aplinkybes.

„Kol vyksta ikiteisminis tyrimas, susilaikysime nuo detalesnių komentarų apie konkrečius tiriamus atvejus, tačiau pagal galimybes teiksime visuomenei aktualią ir patikrintą informaciją“, – rašoma pranešime.

„Suprantame, kad viešojoje erdvėje pasirodžiusi informacija gali kelti klausimų ir nerimo mūsų klientams. Todėl noriu patikinti, kad visos Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos paslaugos – tiek susijusios su paramos priemonėmis, tiek kitos – ir toliau teikiamos sklandžiai, įprasta tvarka. Mūsų biurai dirba, konsultantai yra pasirengę padėti ūkininkams, kaip ir kasdien. Mums svarbu, kad kiekvienas klientas jaustųsi saugus ir žinotų, jog gali mumis pasitikėti“, – sako Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos direktorius Saulius Cironka.