Dažnam nuosavas namas, sodyba ar kiemas sunkiai įsivaizduojamas be jį saugančio šuns. Tačiau, dažnai galima sutikti vaizdą, kuomet prie būdos yra pririštas šuo su metaline grandine ar kitos medžiagos virve, todėl neretai iškyla klausimas, ar toks gyvūno laikymas atitinka šuns sveikatos ir gerovės reikalavimus. VMVT atkreipia dėmesį, kad bet koks gyvūno laisvės ribojimas neigiamai veikia tiek psichologinę, tiek fiziologinę gyvūno būseną. Rekomenduojame bei raginame atsisakyti rišimo ir, jei gyvenamojoje aplinkoje yra galimybė - įrengti voljerą ar aptvarą šunims.

Gyvūnams turi būti sudarytos sveikatą bei gerovę užtikrinančios sąlygos: tinkama vieta bei aplinka, nuolatinė priežiūra, tinkamas pašaras ir nuolat turėti galimybę palakti vandens. Lauke gyvenančiam augintiniui reikalinga ne tik patogi ir šilta būda, tačiau ir voljeras, kuriame gyvūnas galėtų palakstyti, pasidžiaugti saulės spinduliais ir pasimėgauti saugia aplinka. Taip pat voljero stogas turi apsaugoti ir nuo nepalankių oro sąlygų, atsižvelgiant į tai, VMVT specialistai informuoja, kokie yra taikomi reikalavimai šunų voljerams:

* Naudojami paklotai turi būti sausi, sugeriantys drėgmę, nekenksmingi, be užkrečiamųjų ligų sukėlėjų, kenkėjų ar kito užkrato.

* Prieinamoje gyvūnams vietoje, nuolatos turi būti pašaro ir švaraus vandens. Jeigu voljere ar aptvare laikoma daugiau nei vienas šuo, laikymo vietoje turi būti pakankamas kiekis įrangos gyvūnų šėrimui ir girdymui, jog tuo pačiu metu, be konkurencijos galėtų maitintis, atsigerti visi voljere esantys gyvūnai.

* Gyvūnų laikymo vietos turi būti reguliariai valomos, plaunamos ir prireikus dezinfekuojamos. 

* Voljerų, aptvarų , kuriuose laikomi šunys, sienelės turi būti tokio aukščio ir įrengti taip, kad juose laikomi šunys negalėtų iš jų iššokti, ar kitu būdu pabėgti.

* Būda šuniui turėtų būti pakankamai didelė, kad jis galėtų atsistoti visu ūgiu, sugebėtų lengvai apsisukti ir atsigulti visu ilgiu, tačiau ji taip pat neturėtų būti pernelyg didelė, kad padėtų šuniui išlaikyti savo kūno šilumą šaltu oru. Šuns būdos ar kitos slėptuvės turi būti pakeltos nuo žemės paviršiaus ar kito pagrindo, siekiant užtikrinti šunų poilsio vietų apsaugą nuo vandens.

Labai svarbu, jog šuo galėtų lengvai patekti į būdos vidų bei iš jos išeiti, todėl anga įėjimui turi būti pakankamo dydžio:

* Būdos angos aukštis turėtų siekti ¾ (tris ketvirtadalius) šuns ūgio. 

* Būdos angos plotis turėtų būti 10 - 15 cm didesnis, nei šuns plotis plačiausioje vietoje. 

* Būdos aukštis turėtų būti toks, koks šuns ūgis, arba iki 15 proc. didesnis negu visas šuns ūgis. 

* Būdos ilgis turėtų būti iki 25 proc. didesnis nei visas šuns kūno ilgis.

* Būdos plotis turėtų būti lygus šuns ilgiui, kad jis galėtų apsisukti.

Taip pat nustatytas mažiausias būdos plotas kalei su šuniukais - kaip minėta, mažiausia būda negali būt ankštesnė nei 0,7 kvadratinio metro, o daugiau nei 40 kilogramų sveriančiam gyvūnui augintiniui reikia mažiausiai dviejų kvadratinių metrų ploto būdos.

Prieš pradedant planuoti voljero įrengimą, privaloma atsižvelgti į augintinio poreikius tiek poilsiui, tiek aktyviai veiklai.  Rekomenduojami mažiausi voljero ir būdos plotai pagal šuns svorį apima nuo mažiau nei vieno iki 30 kvadratinių metrų erdvės mažiau nei dešimt kilogramų ir virš 40 kg. sveriantiems keturkojams. Mažiausių voljerų vedžiojamiems bei nevedžiojamiems šunims plotai, kaip ir mažiausias reikalingas plotas šuniukų vadai virš 8 savaičių amžiaus, apskaičiuojami naudojant daugiklį, pagal voljere laikomų šunų kiekį.

Pavyzdžiui, mažiausia lengviausiam nevedžiojamam šunyčiui skiriama erdvė turėtų būti ne mažesnė nei aštuoni kvadratiniai metrai. Jei ten pat gyvena du šunyčiai - bendras jiems skiriamas plotas voljere turėtų didėti per pusę.

VMVT primena, kad voljeras yra šuns poilsio vieta, bet vien juo apsiriboti nederėtų, net jeigu aptvaras yra ir pakankamai erdvus. Šuo turėtų būti išleidžiamas laisvai pabėgioti ir dideliame plote, pabendrauti su žmonėmis ar kitais savo gentainiais. Tai keturkojui būtina.