Kai gausiai užderi serbentai ir agrastai, bet nesinori virti uogienių, verta juos užšaldyti – taip ne tik pasirūpinsime vitaminų doze žiemai, bet ir sutaupysime bei išsaugosime derlių. Šaldytas uogas galima naudoti glotnučiams, gardinti jomis varškę, jogurtus, blynelius. Mitybos konsultantė, gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė teigia, kad visada palanku rinktis kuo arčiau mūsų gyvenamosios vietos (idealu būtų 500 km spinduliu) užaugintas daržoves, vaisius bei uogas, o sezono metu jų užderėjus soduose pasiruošti ir žiemai. 

Uogų nauda sveikatai 

Serbentus galime rinktis pagal norą ir skonį – raudonuosius, baltuosius ar juoduosius. Vieni jų rūgštesni, kiti – saldesni. „Visose tradicinėse jų rūšyse randama magnio, kalio, kalcio, cinko, vitaminų A ir C, šiek tiek B grupės vitaminų. O juodieji serbentai yra itin naudingi dėl didelio kiekio antocianinų: jie, kaip antioksidantai, slopina lėtinius uždegimus ir turi svarbią savybę – koreguoja cholesterolio lygį. Taip pat juodieji serbentai naudingi kepenims ir kasai, pačiam virškinimo procesui“, – sako gyd. dietologė dr. E. Gavelienė. 

Agrastai, kaip ir dauguma uogų, turi daug polifenolių  ir organinių rūgščių, pasižyminčių antibakteriniu poveikiu: „Jie sumažina širdies ir kraujagyslių sistemos ligų riziką, be to, mažina „blogąjį“ cholesterolį, kuris turi įtakos aterosklerozės vystymuisi.“ 

Tuo tarpu agrastus sveikatai palankios mitybos konsultantė rekomenduoja valgyti ir šaldyti tik gerai prinokusius, nes kuo daugiau prinokusi uoga, tuo daugiau joje polifenolių. „Šaldymas yra sveikatai palankus konservavimo būdas, nes uogose išlieka daug naudingų medžiagų, be to, net ir šaltuoju metų laiku galėsime skanauti lietuviškas uogas. Klaidinga manyti, kad uogų vasarą galime prisivalgyti metams į priekį. Naudingos medžiagos, esančios uogose, veikia čia ir dabar, ta jų organizme neprikaupsime ateičiai“, – teigia gydytoja dietologė.

Šaldymo būdas priklauso nuo uogų minkštumo

Žmonėms ieškant įvairių būdų sutaupyti, vis dažniau renkamasi didesnį derliaus kiekį užšaldyti ateičiai. Tiesa, šaldymas teikia naudą ne tik norint sutaupyti, bet ir gyventi tvariau – tai tampa geriausiu maisto konservavimo būdu, leidžiančiu namuose išvengti maisto švaistymo nespėjus suvartoti uogų, vaisių, daržovių ar kitų produktų.  Jei šviežios uogos gali išbūti nesugedusios iki 4 dienų, tai šaldiklyje jos gali nesugesti ir daugiau nei metus.

Kulinarijos technologė Lina Barčaitė sako, kad skinant derlių agrastus ir serbentus taip pat verta šaldyti, tik storesnę žievelę turinčius agrastus geriau šaldyti pilnus, o ir visų rūšių serbentus verčiau trinti.

„Sutrintas uogas dėkite į nedidelius porcijinius indelius arba užšaldykite jas ledo kubelių formelėse, o tada išimkite ir sudėkite į šaldymui skirtus maišelius. Jei šaldote pilnas uogas, pirmiau jas perrinkite, pašalindami lapus, šakeles ir nuskabydami „uodegėles“. Tada perplaukite po šalto tekančio vandens srove ir nusausinkite. Šaldyti pilnas uogas rekomenduoju pabertas ant padėklo, kad jos nesiliestų viena su kita, o tada, kai sušąla, perkelti į šaldymo maišelius ar plastiko talpas. Geriau, kad talpos būtų nedidelės, nes atšildytas uogas reikėtų suvartoti iškart – pakartotinis užšaldymas kenkia uogų kokybei“, – sako L. Barčaitė. Pasak kulinarijos technologės, daugeliu atvejų uogų forma bei skoninės savybės priklauso nuo to, ar jos buvo tinkamai užšaldytos ir ar pasirūpinta teisingu atitirpinimo procesu. 

Pasak Rūtos Genienės, pramoninis šaldymas pranašesnis tuo, kad greitai gendančios ir jautrios aplinkos svyravimams uogos užšaldomos kone akimirksniu – tokiu būdu jose išlieka naudingos medžiagos. Tiesa, jas atšildant taip pat reikėtų vengti dažnai pasitaikančių klaidų: „Teisingiausia būtų nusipirktas uogas atšildyti palaipsniui ir šaldyto produkto iškart nemesti į karštą temperatūrą. Pirmiausia uogas reikėtų išimti iš kameros ir laikyti šaldytuve, kad jos palaipsniui atšiltų, pavyzdžiui, per naktį. Toks atšildymo būdas, nors ir reikalauja daugiau laiko, būtų teisingiausias.“